2008 m. kovo 28 d., penktadienis

Kerlingas žaidžiamas ir Vilniuje ;)

Gražų 2008 m. kovo 26 dienos vakarą būrelis draugų susiruošėm papramogauti ant ledo.
Buvo duota mintis pažaisti kerlingą. Kas tai yra galima paskaityti čia , o Lietuvoj egzistuoja net ir toks dalykas kaip Lietuvos kerlingo asociacija
Pats žaidimas visiškai nejuokingas kaip tai atrodo pažiūrėjus kokį Eurosport'ą arba olimpines žaidynes. Iš pradžių gavome dozę pasakojimo, kas tas kerlingas ir su kuo jis valgomas. Pasirodo, jis ne valgomas, o žaidžiamas :p
Tada sekė apmokymai. Taisyklių aš čia nepasakosiu, galima pasiskaityti, bet esmė, kad pvz. man kaip pirmam kartui tai tikrai per daug informacijos: mokėti čiuožti su slidžia "tapke", laikytis ir išlaikyti lygsvarą, stumti akmenį ledu ant jo nesiremiant ir jį paleidžiant dar pasukti, o plius dar turi taikyti ten, kur stovi kitam aikštelės gale komandos kapitonas (ši dalis man sekės sunkiausiai, nes nebesuprasdavau kas kur ir kaip :D) Kaip naujokai, mes turėjom instruktorių, kuris visokių subtilybių prirodė. Mano komandai sekėsi labai puikiai. Atseit, laimėjom. Azartas tikrai neleidžia nuobodžiauti, kai gali priešininkų komandos akmenį ištrinti iš namo teritorijos :D o ištrinti tai reiškia, šluoti ledą, kad būtų jis slidus ir akmuo sau ramiai iščiuožia už aikštelės ribų.
Labai rekomenduoju visiems pamėginti pažaisti šį žaidimą, nes po to norisi dar ir dar. Tikiuosi, dar pavyks nors kartą pažaisti, nes praktiškai sezonas jau baigiasi. Tereikia surinkti 8 žmonių grupę, turėti kišenėj 40 lt (jeigu jums tai pirmas kartas, tai dar +20lt instruktoriui) ir voilà, jūs jau žaidime ;)
P.S. gaila, bet nuotraukų šiam kartui nėra, nes nebuvo laiko fotografuotis :p ir jau antra diena man skauda visą kūną, nes sporto dozę gavau... Pradedu mąstyti, kad reikia man susiimti ir pasportuoti, nes ne kas gaunasi, kai intensyviau pajudi...

2008 m. kovo 19 d., trečiadienis

Pjesė "Madonna ir kiti"

Mano senas geras darbas (aš taip galvoju) :) Dar, kai mokiausi mokykloj buvo parašytas šitas kūrinys. Gaila, kad tik neilga ta pjesė, nes nesugalvoju kol kas daugiau. O šiaip linkiu smagaus pasiskaitymo ;)

ABSURDAS KARTAIS GALI VIRSTI REALYBE
Absurdo pjesė.

Pirma scena.

Atslinko toks vakaras. Susitiko dvi personos už kampo ir šnekasi.
X PERSONA: Nu, labas.
Y PERSONA: Labas.
X: Tai kaip darom?
Y: Ką darom?
X: Nu...
Y: Ai, tą patį?
X: Aha.
Y: tu tuo įsitikinęs?
X: o tu, ne?
Y: kas, aš?
X: negi aš (šauktukas)
Y: nu...
X: tai sutinki?
Y: o kada?
X: nu...
Y: gal dabar?
X: kada?
Y: sakau, gal dabar?
X: na, nežinau, sakau, gal vėliau?
Y: kada tas vėliau?
X: gal po pietų?
Y: gerai, o kaip man žinoti?
X: ką žinoti?
Y: nu...
X: ai, ta prasme, kokia valandą?
Y: nu...
X: tai aš pašvilpsiu.
Y: a...
X: tai gerai, tai darom?
Y: tu sakai po pietų, bet kad jau per vėlu?
X: kas per vėlu?
Y: ta prasme, po pietų (šauktukas)
X: ai, nu gerai, tai darom dabar (šauktukas)
Y: nu...
X: o tu kaip nori?
Y: aha.
X: nu gerai.
Y: trauk tada.
X: ką???
Y: na, sakau, gal ištrauk?
X: kad neturiu.
Y: kaip neturi? Sakei, kad turi (šauktukas)
X: pamiršau... namuose...
Y: geras (šauktukas)
X: kas geras?
Y: tai tikrai neturi?
X: nu kad ne
Y: tai darom kur kitur?
X: a kur?
Y: nu, sakau, gal ten?
X: o kam?
Y: tai tu nori, ar nenori?
X: aha...
Y: kas „aha“?
X: nugi, kad aš šiaip noriu...
Y: aš irgi.
X: tai varom pas aną?
Y: pas ką?
X: pas ta... nu kaip ji ten vadina...?
Y: ai, pas aną? Gerai varom. O kada?
X: gal sakau, dabar?
Y: nu varom.
X: palauk, kažką pamečiau.
Y: kur?
X: na čia...
Y: kad nieko nėra (šauktukas)
X: kur nėra ten ir reikia ieškot. Gal kartais ir bus tai, ko aš ieškau ir nerandu.
Y: o ką tu pametei?
X: nugi ta... Kamštelį...
Y: o kas tas yra?
X: na, žinai...
Y: aha...
X: kas „aha“?
Y: žinau, kad kamštelis. Imk mano, aš irgi turiu.
X: ai, kad nebereikia, atradau.
Y: o kokios jis spalvos?
X: mano?
Y: nu...
X: mano yra oranžinės spalvos. Ryžas toks.
Y: žinai, koks yra mano?
X: ryžas?
Y: ne...
X: tai koks?
Y: žydras. Gražus toks.
X: nu nežinau. Man tai mano gražesnis.
Y: ką aš žinau, man tokį davė...
X: a...
Y: na, tai gal jau einam?
X: kur?
Y: nu...
X: tu nežinai?
Y: žinau (šauktukas)
X: tai gerai, kad nors tu žinai, man tai jau nebegera daros.
Y: pakentėk, dar ne galas.
X: ką?
Y: sakau, kad dar ne galas (šauktukas).
X: ką?
Y: tu šiandien miegojai?
X: ką? Ai, taip dar ne galas. Aš irgi miegu.

Antra scena.

Eina dvi personos siaura gatvele draugo namų link. (Jis gyvena šios gatvės gale). Tamsu.Spingsi tik vienas žibintas. Gerai, kad šį vakarą pilnatis. Vis šviesiau.

X: ei, girdi kažkas?
Y: aha... X: tu bijai?
Y: nu...
X: aš irgi...
Y: tai gal neikim?
X: tai gal neinam?
Y: gerai, bet jeigu kas...
X: na, ir kas...
Y: kaip kas?
X: tik nedėk į kelnes!
Y: aš nededu.
X: dedi…
Y: ne…
X: taip.
Y: tu pats dedi.
X: kas, aš?
Y: negi aš?
X: nu kad lyg ir ne… Kažkaip lyg ir nepatogu būtų. O, velnias, į kažką įlipau.
Y: ką?
X: sakau – įlipau į kažką.
Y: nu va, sakiau, kad pats dedi.
X: atstok. Palauk, reikia pažiūrėti.
Y: į ką?
X: į ką, į ką... Juk sakiau, kad įlipau.
Y: a... X: o, žiūrėk.
Y: į ką?
X: nematai?
Y: ne...
X: aš įlipau...
Y: tik nesakyk, kad į „Š...“
X: aha...
Y: geras :)
X: kas „geras“? Nieko gero.
Y: tu įlipai...
X: na, ir kas?
Y: kažin kieno?
X: nežinau.
Y: gal pauostom?
X: tai gal ne...
Y: nu, pauostom.
X: ai, kad jau nukrapščiau.

Pagaliau priėjo Draugo namus. Pabeldė. Nieko. Visur jau tamsu. Bet girdimas triukšmas. Negarsus, bet girdisi. Kažkas lipa laiptais. Užsidega šviesa. Lieknas siluetas artėja. Matosi suveltų plaukų šešėlis. Atrodo, tai Jis. Rakina duris. Pasigirsta čaižus girgždesys. Lėtai atsidaro durys. Tai tikrai Jis. Pamatęs dvi personas nustemba...

Trečia scena.

Draugas: ko norit?
X: ir tau – labas vakaras.
Draugas: kas yra?
X: sakau, gal darom?
Draugas: ką? Tu apie tai?
X: nu...
Draugas: gerai, palaukit, aš tuoj.

Jis nueina. Visgi truputį šaltoka. Draugui reikia kelnes užsimauti. Šiaip ir marškiniai ne pro šalį.

X: ei, klausyk, koks keistas. Galėjo nors į vidų pakviest.
Y: aha...
X: aš tai visai nenoriu, be iš mandagumo...
Y. nu tai aš irgi.
X: bet nesakyk, jo butas, tai yra namas, visai nieko.
Y: aha...
X: tai gal užeinam? Nors koridorių apžiūrėsim.
Y: nu...
X: bet gal ne... o, jau ateina. Šypsokis.
Y: o kam?
X: šiaip, kad gražiau būtų.
Y: tu pats šypsokis. O kas čia smirdi?
X: tai sakiau, kad įlipau.
Y: ai, jo, nu, tiksliai, prisiminiau.

Pasirodo Draugas, nešinas dėžute. Tyliai uždaro duris. Užrakina. Raktą įsideda į užpakalinę džinsų kišenę. Visi trys pasuka atgal ta pačia gatvele. Eina visi susimąstę. Trys siluetai gatvelėje.

Draugas: klausyk, kur mes einam?
X: žinai, Drauge, ten tokia vieta...
Y: aha...Draugas: ta prasme, tai įmanoma?
X: taip, o taip. Ten labai gerai, ar ne?
Y: nu... Draugas: tai gerai, nes mane užplūdo įvairios mintys.
X: apie ką?
Draugas: apie gyvenimą.
X: tai atsargiai dabar visi. Va, dabar apeinam visi aplinkui. Čia į kažką įlipau.
Y: sakiau, kad reikia pauostyt, o va dabar ir nežinom.
X: užsičiaupk, gerai?
Y: aha...

Pagaliau pasiekia tą vietą. Tai tiltas per upę. Šviečia mėnulis. Labai ramu. Nematyti nė vieno žmogaus. Toks gražus vakaras. Toks, kada atsiskleidžia gražiausi jausmai.Visi trys atidaro dėžutę. Pasidalina flakonėlius su dažais.

X: aš sakau, kad reikia čia patalpinti Madoną.
Y: aha... Draugas: o, sakau, kad geriau Prezidentą, ką?
Y: nu...
Draugas: ką aš žinau, reikėjo sakyti anksčiau. Būčiau sugalvojęs kažką originalesnio.
Y: aha... ką sakei?
X: užsisek, gerai ką?

Iš ryto kylanti saulė apšvietė tą tiltą. Po tiltu – meno šedevras. Oranžiniame fone žydrais dažais užrašas: „MADONNA MYLI PREZIDENTĄ“. Prie jo dar ir parašas: „Čia buvome mes – pasaulio nelaimės“. Praeiviai šypsojosi ir mąstė, kad pasaulis jau bunda. Pagaliau pilkuma greit virs spalva.Dvi personos sėdėjo ir Draugas sėdėjo ir gėrė „Pepsį“.

Y: kaip gerai, ar ne?
X: aha... ką sakei?
Y: sakiau, kad tu įlipai.
X: nu... atrodo...

Taip jiems besišnekučiuojant atslinko vakaras. Bet šįkart mėnulis nešvietė.
---------------------------------------------------------------------------
P.S.: tai mano kūrinys ir be autorės (mano) sutikimo, publikuoti ar kitaip naudoti komerciniais tikslais draudžiama ;)

Bonjour, good morning, labrit, доброе утро, labas rytas, mano brangus dienorašti :)

Tai labas rytas dar kartą. Nežinau kodėl, bet netyčia sugalvojau, kad vėl noriu sau parašinėti. noriu sudėti savo senus ir pripažintus meno kūrinius beigi išreikšti savo nuotaikas šių dienų bėgyje. Manau, sulaukus smagaus gimtadienio, pats laikas užsiimti savišvieta ir kitų švietimu.
Taigi, tikiuosi atrasiu savyje ir kituose ką nors naujo. Pasistengsiu būti nenuobodi ir neįkyri :D

Geros dienos visiems.