2008 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienis

Buvau Roko naktyse 2008

Praeitą savaitgalį ir sudalyvavom šitam sakyčiau labai maloniam renginy.Rock nigts 2008
O buvo visko labai daug.
Festivalis vyko nuostabioj Zaraso saloj. Ir kiek buvo bambėjimo, oj kodėl nebe Plateliuose Rokai, o mano manymu, visai geras naujasis pasirinkimas: graži gamta, patogu, daug vietos, gerai išdėstytos scenos. Viskas tiesiog liuks. Svarbiausia, kad nelijo lietus ir nebuvo purvo kaip paeitais metais :) Lijo tik truputį, sekmadienio naktį, bet koncertai jau buvo pasibaigę.
Manau, renginys labai vykęs, nes aš puikiai pailsėjau po savo kelionės po kalnus, plius pasimaudžiau ir be galo durnai nudegiau :D Viena ranka nudegus kaip maikutė trumpom rankovėm, o kita labai gražiai įdegė be jokių žymių ir nesuprantu kodėl :D Dabar privalau nešioti maikes su rankovytėm... Pasiklausėm geros ir teisingos muzikos, o kas man labiausiai įstrigo iš girdėtųjų, tai įkėliau į savo favoritus. Beje, šiek tiek nuvylė Paradise Lost (kaip Meškėla juos pristatė Peredaj lost :)) ). Aš maniau, kad bus smagiau, o jie pagrojo kaip kad būtų nemiegoję penkias paras ir viskas. Aišku, viską gerai pagrojo, bet aš labai norėjau dainos Mouth. Bet... Visa kita buvo tiesiog labai puiku ir jau ruošiuosi į kitą festivalį, kuris jau greitai ir bus ir toj pačioj Zaraso saloj. Tikiuosi gero oro :)

Iki.

2008 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Kaip aš buvau Slovakijoj ir kopiau į kalnus :p

sveiki,

taigi, kaip iš dangaus man nukrito nebloga kelionė. Ir keliavom mes į Slovakiją liepos 24-29 dienomis. Susirinko tokia smagi kompanija (17 žmonių) ir išvažiavom autobusu anksti anksti ryte. Per Lenkiją važiuoti yra labai nuobodu, bet be jos nepasieksi kitos šalies. Slovakijoj atvykom apie 21 h. ir įsikūrėm iš anksto užsakytame kempinge. Mūsų tikslas - palaipioti po Aukštuosius ir Žemuosius Tatrus. Gavom tokius visai smagius namelius - bungalus, kurie užsilikę dar nuo tarybinių laikų. Gyvenom po 6 žmogučius vienam bungale. Vakarienei buvo sumuštinių ir sintetinės sriubos ir visi ėjom miegot, nes prigrąsė, jog bus sunku kitą dieną. Pusryčiams gavom makaronų su koncervais. Beje, maitinomės savo atsivežtu maistu. Vakarienė ir pusryčiai kempinge, o pietūs pasiilsėjimo metu kalnuose. Taip ir prasidėjo nuotykiai...

1 diena
Aklimatizacija 1

Pirmai dienai buvo planuota pasikelti keltuvais iki Lomnicky štit, bet tądien neveikė keltuvai, nes prieš tai dieną buvo praėjusi stipri audra ir vėjas dar nebuvo nurimęs, tad teko keisti dienos planus. Visi skaičiukai surašyti mūsų gidės Oksanos, kuri kalnuose jau ketvirtą kartą buvo ir mums nereikėjo jokio vedlio, nes jinai viską jau buvo mums numačiusi.
Nuo Stary Smokaviec pasikeliame traukinuku iki Hrebienok (1262 m. ) ir pasivaikščiojome civilizuotais, natūraliai susiformavusiais ir žmonių išklotais granito bei klinčių takais. Prieiname kalnų trobelę - Zamkovskecho chata (1475 m.) Grįžtan užsukam į XIX a. J. J. Rainerio pastatytą Rainerova Chata (1235 m.). Slovakijai priklausančiuose Aukštuosiuose Tatruose tokių trobelių nemažai, beveik visos jos veikiančios. Pirminė trobelių paskirtis buvo suteikti prieglobstį kalnų turistams. Dabar jos komercializuotos. Čia įkurtos kavinės bei mokami viešbučiai. Daug kur nepageidaujama, kad turistai valgytų viduje savo maistą. Tačiau priimti pasiklydusį, nakties ar audros užkluptą turistą "chata" privalo nemokamai. Toks - garbės kodeksas. Kalnų žolelių arbata su medumi kaip ranka nuima nuovargį po kelionės. Kiekviena "chata" turi individualų jėgas grąžinančios ir stipriau už kavą tonizuojančios arbatos receptą ir saugo jį paslaptyje. Ta arbata pasakiško skonio... Niekad gyvenime nesu gėrusi tokios skanios arbatos. Dar ir dabar prisiminus ją burnoj taip tampa skaniai rūgštu.
Vaizdai prie krioklių įspūdingi. "Maly Skryty Vodopad" iš viso kalnais krenta 1233 m. Vanduo - ledinis, kaip ir visuose kituose kalnų vandens telkiniuose. Vanduo, beje, labai skanus.
Nuėjome apie 12 km., pakilome į 213 m aukštį.
Vakare buvome terminiuose baseinuose. Vakarienei buvo grikių košės su konservais. Pusryčiams - pagerinta grikių košė su konservais :D

2 diena
Aklimatizacija 2

Pirma atrakcija - nuvažiavom i čigonų kaimelį. Jo neprivažiavus, mus pradėjo vytis vaikai ir mes apsisukę pabėgam :D Pakankamai ekstremalu, bet kaimelis ganėtinai šiurpus. Vien tokios pašiūrės sustatytos, pilna pusnuogių vaikų... Bet grįžtame prie žygių...
Žemieji Tatrai -Slovakų Rojus (Slovensky Raj). Nuvažiuojame ir nusiperkame žemėlapį!
Pasivaikščiojimą pradėjome Čingov. Einame pakrante. Truputį pasiklystame ir nueiname kitu keliuku :) Sunkiai kylame į viršų. Pasiekiame net 838 m. aukštį virš jūros lygio ir aplankome Klaštorisko chatą. Apžiūrėjome bažnyčios griuvėsius ir vaizdinga Hornad upės pakrante žygiavome sau. Einant tuo takučiu, pasitaikė ėjimo grotelėmis, kurios įmontuotos į uolą virš upės ir dar grandinės nutiestos pasilaikymui. Iš tikro buvo ekstremalu, bet nė vienas nenukritome ir šią atkarpą praėjome, nes kelio atgal tai nėra :) Ši diena mums visiems buvo sunki ir daug įspūdžių parsinešėm. Man atrodo, aš baigiu nugalėti visas savo aukščio baimes...
Nuėjome apie 14 km., pakilome 298 m.
Dar buvom Spiš pilyje. Labai graži pilis, tik kad mūsų jau nebeįleido ten pasivaikščioti. Bet labai tokia istoriška...
Vakarienei valgėm bulvių su konservais ir virtų daržovių. :)
Pusryčiams kažkokia košė. Įsipylus kondensuoto pieno, visiškai skanu buvo :p

3 diena. Kopimas į Rysy viršukalnę. Rimtas žygis.

Tai viena aukščiausių viršukalnių Tatruose, į kurią galima įkopti.
Ši diena buvo pati sunkiausia ir daugiausia pareikalavo ištvermės. Papėdėje buvo labai šilta. Keliaujant uolėtais takučiais ir vandeniu teko apsipilti, kad neperkaistum. Kopiant vis aukščiau ir aukščiau darėsi vis vėsiau. Teko apsimuturiuoti net šaliku. Visi rengėsi, tai ką turėjo, nes ir vėjas pakilo, ir lipome į debesį :) Eidami radom neblogą lopinėlį sniego. Tai gerai, kad buvau įsidėjusi nuo polietileninį lietpaltį, tai labai smagiai mes juo pačiaužėm nuo kalniuko :D Buvo labai smagu, bet kelnes tai visai sušlapau ir buvo šiek tiek šalta. Nekreipiau į tai dėmesio, nes mano tikslas buvo užlipti iki Rysy...
Po kelių valandų kopimo ir lipimo laikantis už grandinių, visi pasiekėm Chata pod Rysim (2250 m.), pakilome 970 m. Radom tualetą, kuriam sėdi, sisioji sau ant kalno ir grožiesi per išpjautą langą nuostabia kalnų panorama :) Išgėrę arbatos ir pasistiprinę buvom pakrikštyti tie, kurie lipo rimtai į kalnus pirmą kartą. Tame tarpe ir aš :p Dabas galiu laisvai lipti ir į kitus kalnus. Pakrikštyti tęsėme savo žygį. Pasiekėme Sedlo Vaha (Vaha balną) (2340 m. ), pakilome 1060 m. ir tai, ką pamatėme, kaip Reda sakė: "Nenupirksi už jokius jokius pinigus"... Iš ties nuostabu, kai matai visą kalnų masyvą, mėlynus ežerėlius ir keletą sniego lopinėlių... Pasakiška...
Palikę daugumą keliautojų, kurie jau nebepasikliovė savo jėgomis, mes 6 drąsuoliai nusprendėm lipti dar iki kito balno. Tenais užkopėm ir paskendom debesyse :p Sudėję pirštus kaip 3 muškietininkai, visi vis dėlto pasiryžome lipti iki Rysy, iki kurio jau buvo nebedaug visai likę. Ir lipom sau beveik keturiom, nes vietomis akmenukai byrėjo žemyn. Ir šiaip statu buvo. Mes tryse: aš, Justas ir Rytas šiek tiek išklydom ir takelio ir užsikorėm velniai žino kur. Bet vis tiek kažkokia viršūnė buvo. Gerai, kad nenusiritom, nes ten visai nebuvo jokio takelio. Kai grįžom į savas vėžias ir galų gale pasiekėm Rysy viršukalnę (2503 m. ) ir pakilome 1223 m., mus apėmė tikra euforija.
Nors nieko aplink ir nesimatė, nes buvom debesyje, bet matomas užrašas, kad tai Rysy ir, kad tai siena Slovakijos su Lenkija labai paglostė širdį ir taip fun buvo, ir vis sukos mintis: "aš tai padariau" :D Užlipę pagalvojom, koks vis dėlto motyvas grūstis tiek aukštai. Viena - nusifotografuoti, antra - parūkyti (ką ir padarė Justas), trečia - gi čia taip aukštai :D Bet vis tiek... Nu kokio velnio ten lipti, a? Kai pradėjom leistis nuo viršūnės, po truputį pradėjo sklaidytis debesys ir vėl ryškėjo kalnų panorama. Tądien nuėjome apie 35 km. Sugaišome 12 val. Grįžome namo pilni emocijų ir buvom visai pavargę. Valgyti užtat gavom ne košės, o vakarieniavome tradiciniame slovakų restorane Koliboje. Ten duoda skaniai pavalgyt. Ir dar tokios stiprios degančios arbatos liepė visiems gerti :p Ai, ir dar 3 čigonai mums grojo. :)

Taip ir baigėsi mūsų žygiai. Dieną, kai reikėjo išvažiuoti, mes dar pasikėlėme keltuvais, kuriais mums nepavyko pirmą dieną pasikelti. Ir labai jau tingiai pasigrožėjome visa ta kalnų panorama ir visais slėniais. Iš pradžių, man vis tiek buvo baisu to aukščio, bet paskui, kai jau kėlėmės atviromis kėdutėmis tai jau ir visai nebebaisu patapo. Grižtant ir dairiausi jau visur aplinkui :D
Prisipirkę suvenyrų ir lauktuvių patraukėme namo vėl per Lenkiją.
Aš jau užsikrėčiau ta kalnų liga ir kitais metais vėl būtinai norėsiu kur nors važiuoti ir vaikščioti po kalnus. Tik būtinai įsigysiu gerus kalnams pritaikytus batus, kad man nereikėtų mąstyti, ar aš nesusižalosiu kojų. Kalnuose dar labai gelbėja vilnonės kojinės. Labai geras išradimas :D

Tai vat, pilna emocijų norėčiau padėkoti visiems mūsų grupės nariams: tėčiui Sigitui, Aušrai, Martynui, Oksanai, Dominykui, Justui, Ievai, Mindaugui, Rūtai, Redai, Raimondui, Kęstučiui, Vaidutei, Rytui, Beatai, Astai ir sau, kad mes padarėme tai, ką tikrai labai norėjom padaryti: rimtai pasivaikščioti po kalnus.
Iki kitų žygių!!!

Nuotraukos čia