2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Seni metai bėga į naujus

Cha, labai jau populiaru metų pabaigoj sudaryt metų topą ir susirašyt savo pasižadėjimus. Pasižadėjimų neberašysiu, nes praktiškai tik koks 60% išeina įvykdyti.

Pamėginsiu sudėlioti viską į vietas, ką nuveikiau ir kas buvo nuveikta aplink mane :)

Metų įvykis: Adelės ir Vygando vestuvės Degėsių kaime.
Metų koncertas: Theodor Bastard Mulen Ruže.
Metų metalo koncertas: Tėvynei 2009.
Metų renginys: Mėnuo Juodaragis 2009.
Metų albumas: Muse "The Resistance".
Metų daina: Starsailor "Tell me is not over"
Metų kultūrinis atradimas: Nacionalinė dailės galerija.
Metų susitikimo vieta: pieva prie Balto tilto.
Metų nauja vieta: Banzai.
Metų kelionė: Slovakija ir kalnų ėmimas per karštį.
Metų frazė: "mne dva led" (brolis prašė slovako dviejų porcijų ledų).
Metų idėja: jei šefas nekelia atlyginimo, pasakyk, kad visiems įmonėje praneši, jog tau atlyginimą jau padidino.
Metų kino filmas: Q. Tarantino "Inglourious Basterds".
Metų knyga: Jean-Christophe Grangé "Juodoji linija".
Metų pažintis: Tadas Vidmantas.
Metų blogeriai: tie, kurie dalyvavo mini meet'e ir tebedalyvauja Protų kovose ir dar Rokas.
Metų kadras: Jeronimo Miliaus koncertas.

Linkiu visies gerų naujų metų ir kad jie tikrai būtų geresni :)

O ko tikiuosi aš iš kitų metų? Daugiau muzikos festivalių, daugiau vasaros atostogų, tokių pat šiltų ir gerų draugų, įsimylėti ir nesirgti gripu.

2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

Dakar Paris - blogas, apie keliones po Afrikos žemyną

Šiandien žioplinėjau internetinėj ervėj ir skaitinėjau lemonde.fr. Kartais užsuku pasiskaitinėti straipsnių, anot neužmirščiau ir prisiminčiau išmoktus dalykus prancūziškai. Ir netyčia aptikau vieną blogą, kuris mane labai sudomino. Tai rašytojo ir žurnalisto Pierre Cherruau blogas apie keliones. Šis žmogus, kaip pasidomėjau, vis paruošia reportažų apie Afrikos žemyną ir jo valstybes. Beje, yra išleidęs krūvą knygų...
Pusę dienos aiškinaus, kuo skiriasi prancūzų "pastis" (anyžinis likeris), ouzo (graikiška anyžių degtinė), sambuka (italų anyžių likeris), rakė (būna iš vynuogių). Oj, ginčų buvo, bet vis tiek ne viskas man aišku. Ai, ir tegu. Nemėgstu aš anyžių. O tas susidomėjimas kilo perskaičius vat šitą straipsnį http://dakarparis.blog.lemonde.fr/2009/12/29/dakar-adieux-a-locean-arroses-au-pastis-de-thies/, kurio vertimą pateikiu žemiau.

Dakaras - Tieso anyžių likeriu dvelkiantys atsisveikinimai su vandenynu.


Įsukame į pagrindinį kelią. Priešais mus iškyla didžiulis prekybos centras, kuris atrodo iš tiesų vaiduokliškai: langai išdaužyti, visur kabo voratinkliai. Visa atrodo apleista, bet ne taip blogai kaip atrodė. Spingsi viena lempa. Vienerios durys atviros. Jos veda į erdvų angarą, kuris atrodo tarsi pobūvių salė. Tolėliau - prekystalis, o prie jo du vidutinio amžiaus vyriškiai, kažką gurkšnojantys iš mažų stiklinaičių. Jie skystį pilsto iš plastikinio butelio, ant kurio užrašyta "Pastis de Marseille" (Marselio anyžių likeris). Apžiūrinėju nedidelius butelius. Ir še tau - "Marselio anyžių likeris" pagamintas Tieso mieste, kuris randasi 70 km nuo Dakaro.
Jie klausosi 60ųjų - 80ųjų metų senegaliečių muzikos. Skamba "Orchestra Baobab" - be galo populiari grupė Senegale bei pirmieji Youssou N'dour "gabalai". Rodos, net anyžių likeris taip nepradžiugina aplinkos...
Senegale mažai vartojama alkoholinių gėrimų. 90 % šalies gyventojų sudaro musulmonai. Stipriųjų alkohlinių gėrimų gamintojai išlieka kuklūs, nors šalyje nėra drauždiamas alkoholio vartojimas.
Aš laukiu, kol sumažės keliuose kamščiai, kad galėtume išvažiuoti iš Barni (Bargny miestelis Thiès (Tieso) regione). Grižtame nakvoti į Dakarą. Nusprendžiu pamėginti. Kamščiai tokie, kad taksi turi važiuoti neasfaltuota kelio dalimi, kad nors šiek tiek pasistumtų į priekį.
Mums reikia važiuoti aplinkiniais keliais. Bet keliai taip užgrūsti, kad automobiliai juda lėčiau nei pėstieji. Barni - tankiai apgyvendintas žvejų miestelis, kuris labai greitai plėtėsi. Jis tapo vienu iš didžiausiu vairuotojų košmarų Senegale. Gal man reikėjo pasiduoti anyžinio likerio vilionei ir likti prie baro bei laukti nakties, kol automobilių kamščiai sumažės? Bet tai gali užtrukti iki pirmos valandos nakties... Būčiau turėjęs likti žymiai ilgiau.
Vietiniai, kurie svaiginasi Tieso anyžių likeriu, man maloniai siūlė jo paragauti. Bet jausdamas, kad neturiu noro sudaryti jiems gero įspūdžio, tiesiog atsisakiau. Aš stengiuosi išvengti dar vieno vietinio malonumo - Touba kavos, kuri priverčia širdį plakti beprotišku ritmu. Jos dar paragausiu kelyje, o vėliau ateis laikas ir anyžių likeriui. Teks laukti vasaros Marselyje.
Nigerijoje, Ibų šalyje, aš pamėgau "ožkos galvą" (nacionalinį patiekalą). Bet dabar aš privalau jaustis puikiai ir tikrai ne laikas susirgti. Man reikia daug nuvažiuoti. Laukia ilgas kelias.

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Sulaukėm švenčių. Su tuo ir sveikinu.

Ojoj, kaip mes vakar ekstremaliai važiavom namo. Autostrada apsnigta, nevalyta, sninga (o Vilniuj visą dieną lijo, tai gatvės kaip per gerą potvynį), slidoka, gubruotas kelias ir taip norisi namo, o velkamės 80 km/h geriausiu atveju. Lenkti net neapsimoka, o ypač Via Balticoj, kur visos fūros gražiai išsirikiavusios. O kai įsukom į keliuką jau link kaimo, tai kelis kartus žaibavo. Baisu darėsi. Bet paskui kažkaip susipratom, kad galėjo elektros laidai kibirkščiuoti. Bet grįžom ir radom tamsą, nes kaime dingusi elektra. Į kiemą tiesiogine ta žodžio prasme nėrėm :) Sniego tai iki kelių :) Todėl šiandien pagaminom sniego senį besmegenį, nes slidinėti nebuvo labai palanku.
Merry Christmas :)
Ir iš karto pasijuto šventinė nuotaiką. Pasipuošėm eglutę ir jau spėjom Kūčių vakarienėj sudalyvaut. Krizės kaip nebūta :) Palinkėjau sau geresnio darbo ir kad kitais metais prie Kūčių stalo būtų daugiau suaugusių vyriškos lyties asmenų :)
Tai va, o pas mus šiaurėj tai žinokit, labai normaliai prisnigo.
Snowy day
Pūkis, panašu, sniegu irgi džiaugiasi, tik nenori lipti į pusnis, tad vaikšto pramintais takeliais, arba šokinėja į išmintas pėdas, kol normaliai nebuvom nusivalę kiemo.
Miau

Todėl visus savo blogo skaitytojus, draugus ir dar kitus žmones labai noriu pasveikinti šv. Kalėdų proga, palinkėdama paprasto sveiko humoro ir optimizmo. Visos krizės vis tiek kada nors praeina.
Linksmų, šiltų, ramių ir draugiškų Kalėdų.
Snowy day

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Prancūzų Styvenas Kingas

Prisipažįstu - neskaičiau nė vienos Styveno Kingo knygos :)
Bet užtat skaitau prancūzų autoriaus Jean-Christophe Grangé, tituluojamo "prancūzų Styvenu Kingu", romanus. Jų yra išleista 3 lietuvių kalba (tikiuosi, kad bus išverstos ir kitos knygos). Originalo kalba nesiseka gauti, nebent pirkti internetu, kas manęs visiškai nedžiugina.
Perskaičiau kažkada seniai "Purpurines upes". Šis romanas yra ekranizuotas. Ir užsikabliavau. Romanas-detektyvas (kriminalinis/mistinis trileris - oj kiek daug galima apibūdinti)taip įtraukė, kad perskaičiau vos ne vienu ypu per pora dienų. Jau taip užburia ir taip netikėtai vystosi įvykiai... Todėl, tas susižavėjimas ir nepraėjo, ir teko progos įsigyti dar du romanus, kurie tobulai išversti. Tikrai tobulai, aš taip nesugalvočiau :)
Tai va, viskas ir prasidėjo nuo to. Kitą perskaičiau prieš gerą mėnesį "Akmenų sinodas". Šiame skaitinyje man labai patiko kuriamas moters personažas: tokia paprasta, bet kartu labai drąsi ir pasirengusi bet kokiems iššūkiams moteris. Žavu. Šita knyga gal mažiau patiko, nes rašo apie tokius keistus daiktus, kaip pvz. tokamakas. Bet šiaip irgi viskas keistai ten vystosi. Nepasakosiu siužetų, nes daug įdomiau skaityti knygas, kad ne viską žinai, kas, su kuo, apie ką ir kodėl.
O va paskutinis skaitalas "Juodoji linija". Seniai buvau ją nusipirkus, bet vis rankos nedaėjo :)) Tai vakar damušiau... Uoj... Labai geras trileris, labai geras skaitalas. Ir baigėsi totaliai ne taip, kaip galvojau. Šitas rašytojas visąlaik pritrenkia netikėtumu. Niekad nebuvo taip, kaip aš maniau, kad bus. Ir labai veža visi kriminaliniai įvykiai beigi žmogžudysčių vykdymo detalės. Nu super, ypač, kai dar fantazijos turi, tai dar prisikūri visokių nebūtų dalykų.
Visas knygas nusipirkau knygų mugėj, tai kainavo šiek tiek pigiau. Dabar labai laukiu ir vis pasitikrinu, gal jau išleista nauja knygelė. Jei kas pastebėsit, praneškit apie Žaną-Kristofą Granžė.

2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

Jau Nauji metai?

TAIP!!! - tarė Barsas, pakeldamas sklidiną taurę putojančio šampano :)
Celebrating New Year

2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

New Zealand: pieva su krūmais

New Zealand
Dievinu šias spalvas. Jokio šalčio ir jokio sniego.

New Zealand, South island, Nacionalinis parkas :p

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Kada paskutinįkart buvote operoje?

Vakar vargais negalais patekau į operą po daugiau nei šimto metų :)
Žiūrėjom "Rigoletą".
Kadangi operhauzas nebuvo mano lankomiausių objektų sąraše, tai visai smagu buvo paspoksoti į kandeliabrus, kurie nedegė... Ragavau karšto šokolado. Kokia opera be jo.
Tada pažioplinėjau žiūrėdama į damų apdarus. Iš tikrųjų, tai galima ten pamatyti nuo turisto aprangos iki veidrodėliais žėrinčių švarkelių. Kai kas labai kelia juoką, bet kaip kas supranta, taip tas ir puošiasi.
O dabar keletas žodžių apie pačią operą. Bilietus gavom "grimerinėj": parteryje pačiam gale. Bet nenorėjom ten visiškai sėdėti ir pamatę tuščias vietas jomis ir pasinaudojom. O opera man patiko. Vieną iš solistų tai buvau mačiusi pernai metais Triumfo arkoj - Vaidą Vyšniauską. Labai įdomu buvo jį matyti veiksme. Kas labiausiai sužavėjo tai dekoracijos. O ar žinojote, kad operoje naudojamos video projekcijos? Ir jos "Rigolete" buvo tokios pseudo avangardinės, kad negalėjau patikėti, jog galima suderinti tokius skirtingus dalykus. Apie siužetą nepasakosiu, kiekvienas gali rasti virtualioj erdvėj, bet buvo visko: meilės, keršto, neapykantos, pasipūtimo ir blogio. Ir visa tai įvilkta geru garsu, puikiu orkestro darbu bei solistų atsidavimu. Buvo gerai. Manau, nueisiu į operą ne po belenkiek laiko, o turbūt kad greičiau, nes drįstu pripažinti, kad tai tikrai įdomu.
Turbūt visi žino šitą kūrinėlį, bet niekas net nepagalvojo, kad tai iš Verdžio operos "Rigoletas". Paklausyti galima čia.

Penktadienio daina #43

Cheche, tuoj bus šventės ir aš netrukus papasakosiu kaip ir kas įvyko per tą laiką. kai čia nieko nesigavo parašyti. Persikrausčiau į naują kabinetą darbe, tai dabar šiek tiek kitaip organizuojamas darbas. Iš tikro, tai labai nenorėjau persikraustyt, bet dabar džiaugiuosi, nes viena įkyri kolegė nebekvaršina galvos savo buitinėm-asmeninėm temom, o čia viskas kažkaip kitaip.
Tai ta prieššventine proga, pseudo pankiškas filmukas šiandien užpildys penktadienio rubriką.

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Penktadienio daina #42

Atrodo, kad jau pasveikau. Vee, kaip buvo neįdomu.
Šiandien yra penktadienis ir šiandien vėl klausomės nepakartojamų ir fantastiškų kūrinių.
Antra mėgstamiausia grupė. Naujas albumas. Naujas gabalas.

Gero klausymosi.
O aš šiandien eisiu panaktinėti. Bus 12-oji frankofoniškų trumpametražių filmų naktis. Suskaičiavau, kad man tai bus 6-oji tokia. Nė vienais metais nepraleidau, kai atsikrausčiau į Vilnių. Tai tapo tiesiog tradicija ir vat brolis irgi jau tapęs fanu. Tikiuosi, kad bus įdomu, juokinga ir kad naktis neprailgs.

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Apie PVM

Šiandien susidūriau su įdomiu dalyku.
Sužinojau kad yra kažkoks skirtumas tarp "taikomas nulinis PVM" ir "nėra taikomas PVM". Nesuprantu skirtumo.
Bičiulis man labai smagiai paaiškino: "čia panašiai kaip skirtumas tarp "jus apmėtė arkliašūdžiais, bet nepataikė" ir "jūsų neapmėtė arkliašūdžiais apskritai".
O visa esmė tame, kad man reikia pateikti komplikuotą sąskaitą apmokėjimui prancūzams ir kaip jiems paaiškint? Gal tą sąmojį išverst į prancūzų kalbą? :)

2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Penktadienio daina #41

Nelabai kas ir įvyko per savaitę. Išskyrus, masinę psichozę dėl gripo epidemijos, nesveiko vaistų pirkimo... Jau kas kas, bet vaistininkams šis laikotarpis bus rojus. Iškiš bet kokius vaistus nuo peršalimo ir gripo. Bet įdomiausia, kad vaistinėse jau trūkta vitamino C. Pati tuo įsitikinau nupirkusi paskutinę pakuotę prieš keletą dienų. Keista... Ir toks visur sąstingis: kur pasisuksi - visi išsigandę. Užsidėk medicininę kaukę, tai niekas prie tavęs autobuse nesės :)) Temperatūros neturiu, bet vat savaitę laiko savijauta nelabai kokia ir kosulys dar yra. Daktarė tik pakonsultavo telefonu, nuramino, kad kol nėra temperatūros, tol tikrai nieko blogo ir liepė gerti daug skysčių ir vaistų. Tad šį savaitgalį bus namų areštas su tinginystės režimu. Bus proga pasimėgauti filmais ir knyga.
O kad mums būtų linksmiau, aš padainuosiu jums dainelę... :D
OK, aš gal dar nedainuosiu, bet padainuos The Flight of The Conchords. Beje, yra ir to paties pavadinimo serialas apie tuos pačius asmenis, kuris yra vienas iš mano mėgiamiausių dėl subtilaus humoro ir oldskūlinių bajerių. Rekomenduoju :)

Gero visiems penktadienio. Nesirkit.

2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Penktadienio daina #40

Kurį tai vakarą su bičiuliais kalbėjom, ką klausėmės, kai buvom 15-17 metų.
Ilgau sukti galvos nereikėjo, nes tuo metu ant bangos buvo HIM. O juos aš labai labai klausiaus. Dar ir dabar namuose yra kasečių :)) Dar labai klausiausi Metallicos ir Bryano Adamso. Tuo metu be proto buvo populiaru vaikinų ir merginų grupės: Boyzone, West Life, Spice Girls. Bet aš tų kažkaip mažiau klausiaus. Kadangi gyvenau visai prie Latvijos sienos, tai latviškais kanalais transliuodavo laidas, kažką panašaus į MTV. tai ten ir atradau visokius Red Hotus, The Rasmus ir tuos pačius HIM'us. Taigi nei kompo, nei youtubės neturėjom :))
Kadangi šiandien 13 d. ir dar penktadienis, tai noriu labai paklausyti šitos dainos:


Velniško penktadienio palinkėsiu :)

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Linkėjimai iš pajūrio

Vakar buvau pasivaikščioti prie jūros ties Karkle.
Baltic sea
Prisirinkom visokiausių akmenukų, stiklų ir pagalių :) Bus naudojama kūrybiniais tikslais.
Baltic sea
Oras buvo labai geras. Nebuvo vėjo, jūra visai rami. Daug žmonių buvo ir dar daugiau šuniukų.
Baltic sea
Tiesą sakant, šiais metais prie jūros pabuvau pirmą kartą, nes vasarą taip ir nepavyko ten nusigauti. Bet ir nesigailiu. Kitais metų laikais man jūra būna daug gražesnė. Ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį. Labai rekomenduoju nuvykti į Ventės ragą kokį kovo mėnesį, kai plaukia ledai. Labai įspūdinga.
Baltic sea
Prie jūros praleidom bene tris valandas ir patraukėm atgal namo.

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Penktadienio daina #39 ir kodėl aš šiandien nusiminiau...

Paaiškėjo man nelabai maloni tiesa. Kaip žinia, pirmadienį su komanda Blog'as dalyvavom viktorinoj Protų kovos, kuri vyksta bare Mano alibi. Po paskutinio muzikinio turo išplėšėm 3 vietą (na, ją pasidalijom dar su keliomis komandomis) ir turim tris taškus :) Džiugu. Komandos nariai: aš, Thirteen, Laura, Tamagochi ir Kraupu. Dėkui jiems už super gerą laiką ir nuotaiką :) Bet vat šiandien sužinojau nesąmonę. Tik grįžusi po žaidimo suskubau komandą registruoti ateinančiam pirmadieniui (lapkričio 9 d.) Man buvo pranešta el. paštu, kad pirmadieniui vietų nėra ir gali registruoti nebent 16 d. t.y. dar po savaitės. Tai užsibukinau ir 16 d., ir 23 d. Viskas kaip ir OK, tik šiandien sužinau, kad bičiuliai, su kuriais dalyvauju karts nuo karto toj viktorinoj, užsiregistavo ateinančiam pirmadieniui. Tai dabar ir galvoju: ar komanda Blog'as buvo šiaip praignoruota, ar atsirado vietos, ar prameta kaip konkurencingą komandą? Žodžiu, nemanau, kad bus rasta tiesa, bet meet'as visgi nusimato po dviejų savaičių :)) Truputį dėl to ir nusiminiau...
Todėl šiandien klausysimės tai, ką aš labiausiai dievinu :))
...Ir to video neleidžia įkelti :D Tad paklausyti galima čia.
Žiūrim toliau... :)

Voilà.
Linkiu visiems puikaus penktadienio ir nepaslysti. Sninga vėl Vilniuj.

2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Palyginimui

Aš šiaip laisvalaikiu nesiklausau klasikinės muzikos. Nebent draugai nusitempia į kokį koncertą arba pasižiūriu Triumfo arką.
Bet jaučiu didelę meilę Muse grupei. Ir vat jie naujausiam savo albume prikaišiojo visokių klasikinių kūrinių. Vienas jų - United States of Eurasia. Dainai einant į pabaigą Mathiew Bellamy sugroja Šopeno noktiurną. Man tai pasirodė be galo gražu ir palyginimui susiradau plačiuose interneto vandenyse du filmukus :) Paklausom.
Pats kūrinys.


Mathiew Bellamy atliekamas kūrinys (aišku, papimpintas efektais:)


Aš tai asmeniškai labai žaviuosi šio dainininko/muzikanto talentu. Žiūrint live koncertus net kyla klausimas, kur pas tokį smulkutį žmogų telpa tiek balso ir energijos.
Dar pliusas šios grupės, kad laisvalaikiu pradėjau klausytis klasikinės muzikos :)

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

Penktadienio daina #38

Aha, šiandien duosiu šiek tiek turkiško rokelio. Taip taip, jie ten irgi turi kažką gero :) Gal pamenat, kai 2008 metų Eurovizijoj buvo tokie Mor Ve Otesi? Aš tai labai prisimenu ir iš ten ir atradau juo. Tikrai geras pasirodymas ir įdomus skambesys.
Šiandien jums skambės truputį senesnis jų kūrinys, bet irgi labai malonus. (Man bent tai tikrai:)

Gero klausymosi ir gero penktadienio. Aš šiandien nedirbu ir išvažiuoju į šiaurę.

2009 m. spalio 28 d., trečiadienis

Iš vaikystės

Kažkurį vakarą varčiau albumą ir radau tokią linksmutę nuotrauką.
Childhood
Čia man gal kokie keturi ar trys metai. Aš tiksliai nežinau, bet žinau, kad atsimenu šią fotosesiją. Buvo labai rūkas. Aš buvau apsirengusi ryškiai oranžiniu paltuku ir kelnytėm baltai raudonai dryžuotom. Visai kaip pankė :) Tas berniukas - tai kaimynų vaikas Mantas, kuriam iš rankų krenta obuolys. Šuo Margis sėdi prie būdos. Geras šuo buvo. Na, ne visiems... Aplink kojas trinasi katinas ir ateina susidomėjęs gaidys. Dar atsimenu, kad nelabai norėjau fotografuotis. O tai matosi - rankos sukištos į kišenes ir jokios šypsenos.
Tai viena iš linksmiausių akimirkų, kurią aš prisimenu :)

2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

Viena diena po...

Vakar įvyko planuotas stalo žaidimų vakarėlis su blogeriais. Man patiko :) Labai norėjau, kad viskas būtų gerai. Tikiuosi, kad taip ir buvo. Dar labai smagu buvo sukinėtis prie baro ir padaryti kokteilį arba įpilti alaus.
Po pokalbių, susipažinimų ir kas ką veikia šiaip, sugebėjom vieną kartą sužaisti Alias. Gaila, kad Laura greitai pabėgo. Žaidime nepralenkiamos buvo Thirteen (beje, ši panelė turi ir dar vieną blogą apie Daktarą Namą:) ir Gabija. Beje, Gabija labiausiai nustebino netikėtai pasirodžiusi. Šaunuolė.
Tadas Vidmantas, atėjęs net su trimis savo blogais (šituo (mano mėgstamiausias), šituo ir šituo ) ir drauge išplėšė antros vietos apdovanojimą. Na, o mes su Tamagochiu (nors jis labai daug dėjo vilčių į mane kaip į filologę, kad viską gerai atspėsiu ir apibūdinsiu :)) irgi užėmėm garbingą trečią prizinę vietą. Jago su Valentina stebėjo žaidimą iš šalies ir vis kikeno. Na, tiesą sakant, visi prisijuokėm iki soties. Nuo šiol priekiniai dantys bus vadinami fasadiniais, o pasiklydęs žmogus tikrai ne turistas :D
Labai tikiuosi, kad tokie susitikimai gali tapti tradiciniais ir kad galėsim sužaisti ne tik Alias, bet ir Saboteurs. Sakė, kad tai irgi labai smagus žaidimukas. Paimsim kitąkart.

Akcija atrakcija: išdėsčiau blogeriams mintelę apie sudalyvavimą viktorinoje Protų kovos ir sulaukiau palaikymo. Taigi, galime burti komandą ir registruotis žaidimui kitą savaitę pirmadienį arba antradienį. Jau žinau, kad tikrai norėtų dalyvauti kraupu (nors ir negalėjo jis dalyvauti meet'e, bet susirašėm ir džiugiais sutiko prisidėti prie proto makštos)ir Tamagochi. Dabar laukčiau komentarų su pasiūlymais, kurią dieną renkamės ir bandom sudalyvaut.
Dėkui visiems dalyvavusiems ir iki kitų susitikimų :)

2009 m. spalio 23 d., penktadienis

Blogerių mini meet'as - stalo žaidimai (papildyta)

Wawawywa, kaip greit savaitė praėjo. Ruošiam nuotaikas, pamirštam vienai dienai kompiuterį ir įrašus.
Primenu: šį penktadienį spalio 23 d. bare kodiniu pavadinimu Mažoji arka, adresu Algirdo 2, Vilnius, (linke ir žemėlapis yra) vyks stalo žaidimų vakarėlis.
Programoje:
plepalai,
alus, viskis, kava, arbata, gal rasim ką nors ir iš užkandžių, bet jei planuojat būti labai alkani, ką nors suvalgykit prieš ateidami :)
stalo žaidimai: UNO, Bonanza (Pupos), Saboteurs, Alias. Jei turit savo, atsineškit, bus smagiau.
Pradžia: maždaug 18 - 19h. Aš ten jau būsių prieš 18h.
Patalpa nėra labai didelė, bet, manau, tilpsim, nes net neįsivaizduoju dabar, kiek žmogučių susirinks.

Akcija atrakcija: ateidamas į meet'ą atsivesk savo mėgiamą blogerį arba gerą draugą :))
Akcija atrakcija 2: turiu idėją blogerių laisvalaikiui paįvairinti.
Interesantus prašyčiau registruotis komentaruose. O jei ir nebūsit, vis tiek registruokitės. kitąkart bus lengviau surasti potencialius blogerius kitam susibėgimui.
Priimu ir kitus pasiūlymus beigi pageidavimus.

P.S.: labai tikiuosi, kad viską rasit. jei turit klausimų, rašykit irgi :)

Iki
Vi.

Penktadienio daina #37

Viena iš geriausių šiais metais išgirstų dainų. Muse Undisclosed desires.


Gero penktadienio, o apie penktadieninį bogerių meet'ą šiek tiek dar info kitame įraše :)

2009 m. spalio 20 d., antradienis

Katė

Katė miegui išsitempė ant foteliuko. Tokia tapo ilga ilga.

Vi.: - O žiūrėk, kokios ilgos priekinės kojos.
M.: - čia ne kojos, čia rankos.

M. tikrai ne penkeri metai :))

2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

Blogerių mini meet'as - stalo žaidimai

Pasitarėm su benamiu ir nusprendėm susibėgti kurį vakarą pažaisti stalo žaidimų su blogeriais. Ne kada susitinkam :)
Pasiūlymas:
šį penktadienį spalio 23 d. bare kodiniu pavadinimu Mažoji arka, adresu Algirdo 2, Vilnius, (linke ir žemėlapis yra) vyks stalo žaidimų vakarėlis.
Programoje:
plepalai,
alus, kava, arbata,
stalo žaidimai (benamis turi Uno, aš pamėginsiu surasti Alias ir Naujakurius). Jei turit savo, atsineškit, bus smagiau.
Pradžia: maždaug 18 - 19h.
Patalpa nėra labai didelė, bet, manau, tilpsim, nes net neįsivaizduoju dabar, kiek žmogučių susirinks.
Interesantus prašyčiau registruotis komentaruose.
Priimu ir kitus pasiūlymus.

Iki susitikimo šį penktadienį :)

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Penktadienio daina #36

Echeche :) Mano blogas virsta spamu :D Nieko baisaus, jau kitą savaitę bandysiu blogerius surinkti pažaist stalo žaidimų. Apie tai plačiau po savaitgalio ir benamio bloge :)
O šiandien tiesiog puiki grupė Noir Désir su liūdnai pagarsėjusiu Bernard Cantat...

Linkiu gero penktadienio vakaro. O aš šiandien turiu būti bent dvejose vietose pasitūsint ir išmesti ūpaligės liekanas laukan ir po velniais :)

2009 m. spalio 9 d., penktadienis

Penktadienio daina #35

Taip taip... Žinau, kad šiek tiek per mažai rašau savo brangųjį blogą, bet taip turi būti :) Man ūpaligė.

Kaip žinia, visai nebeveikia mano spotify.com "akauntas", tai vakar išmėginau, kas per velnias yra deezer.com. Nieko gero. Tas pats, kas last.fm (o pastarasis dar ir mokamas). Pliusas tame, kad veikia kaip radijas ir gali užsileisti kaip foną. Na o bet tačiau, dabar turėsiu didesnę galimybę susipažinti su prancūziškąja estrada, nes ten didelis dėmesys matosi tam. Ir visai neblogų gabaliukų vakar pasiklausiau. Tik tiek, kad labai ribojama pasirinkimo laisvė ir turi klausyti tai, ką duoda. Užknisa.

Tai vat, vakarykštis atradimukas Miossec. ("Oh, mon amour" :))
Paklausom ir važiuojam iš to šlapio rudens kur nors toli, toli...

Gero visiems penktadienio.

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

New Zealand: bang bang

Arba pew pew Milford Sound'e :) Aktualu paskutinėmis dienomis gyventi tokiomis nuotaikomis.

NZ: Milford Sound

New Zealand, Pietinė sala. Milford Sound, 2007 balandis.

2009 m. spalio 2 d., penktadienis

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Penktadienio daina #33

Muse. Šviežiai išleistas albumas The Resistance, šviežias skambesys ir malonumas klausantis. Kasdieną ausys pilnos Muse :)


Šilto penktadienio visiems.

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Penktadienis buvo Juodas

Kaip ir sakiau, šiek tiek papasakosiu apie koncertą, kuriame buvau penktadienį.
Buvo labai geras koncertas. Susirinko daug linskmų žmonių ir buvo labai linksma :) Šiek tiek išgėrėm, pasišokom, paklausėm labai gražios muzikos ir laimingai grįžom namo.
OK, o jei rimčiau, tai buvau šitam koncerte :) Atėjau tiesiai iš darbo, nes man New York'o klubas visai pakeliui, uždėjo man apyrankę ir paskendau juodų žmonių masėj. Pasiėmiau prie baro viskio ir laukiau brolių, kurie turėjo vėliau pasijungti. Kažkaip keistai į mane visi žiūrėjo. Gal kad negėriau alaus? :)) O gerai, kad jo negėriau, nes, pasirodo, jis baigėsi net nepradėjus groti antrai grupei. Tai bent pokštas :) Metalo koncerte nebėr alaus :)
Tiesą sakant, ėjau į koncertą dėl vienos grupės. Labai norėjau pamatyti Mandragorą, bet buvo keletas ir visai smagių atradimų, kaip pvz. black metaliuko atlikėjai Inquisitor. Bičas su klavišiniais labai gerai pagrojo.
Inquisitor
Inquisitor koncertuoja. Man patiko.
O Mandragora, tai kaip ir tikėjaus, suskambėjo be galo gerai. Labai gražiai tos visos gitaros girdėjos. Stovėjau, klausiau ir gėrėjaus. Keitėsi muzikantai vienas po kito. Grojo ir naujieji, ir senieji grupės nariai, nes vat kolektyvas dešimtmetį švenčia.
Mandragora
Mandragora čia.

Andaja kaip Andaja - kiek kartų klausau, tiek man jie neužkabina ir dar garsas pradžioj be galo prastas buvo. Gal aš ne toj vietoj buvau. Bet be vokalo girdėjosi tik šiaip triukšmas. Vėliau kažkaip susitvarkė. Dar koncertavo šiauliečiai blekeriai Argharus. Vajėj :) Viskas ok, publika šėlo, bet po trijų gabalų man pasidarė šiek tiek nuobodu. Ėjau į lauką su draugais pašnekėt.
Vakaro sutrikimas buvo grindcore grupė Karma Jawless. Gerbiu žmones, kad jie kažką kuria ir daro, bet man nepatinka toks stilius ir tiek. Man buvo neestetiška.
Karma Jawless
Karma Jawless.

Tai va, dar pabuvom šiek tiek, kol pradėjo groti Thundertale, ir išvažiavom namo, nes reikėjo anksti keltis ryte ir važiuot grybaut :) Užskaitau renginuką. Kitąkart vėl eisiu. Aišku, kitą dieną dar ausys buvo pilnos metalo, bet emocijos tikrai smagios.

Grybų karas

Koks fantastiškai nuostabus savaitgalis buvo su geru oru, atgaiva miške ir pilnais krepšiais grybų. Savaitgalis prasidėjo metalo koncerte, apie kurį papasakosiu šiek tiek vėliau.
Mushrooms
Pilnas krepšys grybų, ir tai tik ketvirtadalis to, ką tądien pririnkom. Radom raudonviršių, lepšių, baravykų, makavykų (jų aš nelabai žinau, bet ir nepasirodė mano akiratyje), bet sako kad pastarieji irgi geri grybai.

Labai daug grybų šiais metais. Ir kai yra ekspertų mūsų šeimoj, kurie žino vietas, kuriose jų yra, tai belieka tik nuvažiuoti ir susirinkti. Dar pririnkau bruknių. Bus obuolienei. Niam niam :)
Vakar, šiandien ir rytoj (kol nepabos) maitintis reikės grybais... :)
Sekmadienį ėjom pasivaikščioti su šunimis iki Nemuno. Nemunas labai nusekęs. Vos užteko vandens Barsui paplaukioti :) Einant per pievas, mus akylai stebėjo ir labai smalsavo 5 gražuoliai arkliukai. Kaip gaila, kad nepaėmiau fotoaparato... Labai gerų vaizdų būčiau parsivežus. Šiek tiek nedrąsu gi buvo: ir šuniukams tų arklių reikėjo ir arkliams. Arkliukai vis pribėgdavo arčiau, tai vėl nutoldavo ir vis lydėjo akimis, kur koks šuo eina.
Vos nepamiršau, sode turim naują gyventoją. Iš pradžių buvo manoma, kad jis katinas. Po ekspertų apžiūros buvo nuspręsta, kad tai katė, bet neužtikrintai. Tai dabar ir auga tas Katinenas nežinant jo tikslios lyties. Paaugs, gal paaiškės.
Catinnen
Katinenas (kaip Raikonnen'as :)
Jam iš ausų kaip kokiam tais Šapranauskui pradėjo augti plaukai. Pakankamai šmaikščiai atrodo. Kol buvo visai mažiukas tų plaukų nebuvo, čia kažkada visai neseniai užaugo. Gražus katukas, bet tie plaukučiai gan idiotiškai išaugę :) Bet tokios egzotiškos charizmos katinui tikrai prideda.

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Penktadienio daina #32

Bonjour.
Šiandien penktadienio dainoje karaliauja Lauxna Lauksna.


Gero penktadienio.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Rudens neganda

Kodėl visi žmonės aplinkui čiaudo, kosėja ir jiems skauda gerkles?
Uojezau, laikiaus laikiaus, kol kolegė neatnešė į darbą bacilos ir viskas. O dar ir pati neapdairiai apsimečiau, kad dar vasara ir peršalau. Ir man dabar ligonis, nes man sloga. Gerklė jau kaip ir praėjo, bet sloga progresuoja į kosulį. Šiandien geriu daug arbatų. Ir vakar gėriau, ir vaistų jau gėriau. Tik vat pas daktarę neapsimoka eiti, nes jinai man nuo peršalimo visada išrašo antibiotikų.
Man reikia per šiandien pasveikti, nes rytoj vakare eisiu paklausyti lietuviško metalo atlikėjų :) Juodasis penktadienis bus http://juodas.altevents.net/.
Noriu pamatyti Mandragorą, nes niekad nei mačiau, nei klausiau. Ir kitus reikia pamatyt. Na, išskyrus Andają ir Thundertale, kurie belen kaip pažįstami ir įdomūs. Tikiuosi rytoj atradimų.

Nesirkit ir nesušalkit.
Gero vakaro.
Vi.

2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

Penktadienio daina #31

Penktadienio dainos rubrikoje šiandien koncertuoja aktorių trio grupė "Liūdni slibinai".
Po vakarykščio koncerto nė velnio jie neatrodo liūdni.
Paklausom.


Gero penktadieninio darbo visiems.

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Miesčioniškas ūkis

Namuose ant palangės užsiveisiau daržą, kuris labai sėkmingai klesti.
Vat jau pradėjo nokti pomidorai.
Tomato
Fotografuota prieš savaitę. Tad jau šiandien šie pomidoriukai yra visiškai sunokę ir keliaus į skrandį.
Ką dar galima auginti ant palangės?
Garden
Iš kairės į dešinę: vos vos matosi amarilio lapai, pomidoras, kaktusas, bazilikas, raudonėlis, pomidoras, kažkoks kaktusas.

Visa tai reikia laiku palaistyti, nes, pavyzdžiui, bazilikas labai mėgsta vandenį. Kadangi nespėjam visko suvalgyti, tad baziliką ir raudonėlį galima sudžiovinti ir bus puikūs prieskoniai maistui pagardinti.

2009 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Atostogos kaime

Ruduo - labai geras laikas atostogoms, o ypač kaime, kai yra visokių gėrybių. Pailsėjau, išsimiegojau, nuveikiau daug gerų dalykų.
Apple time
Dabar obuolių laikas.

Daug obuolių sode... Kol surinkom, kol atrinkom, kurie kam tinkami. Atrodo nedidelis sodas, bet darbo oj kiek buvo. Pilną bagažinę obuolių į Vilnių parsivežiau :D

Pamenat, kai aš ieškojau kačiuko? Tai aš jį radau per buvusį pifas.lt, o dabar sos-gyvūnai.lt tapo. O katinas, vardu Voverė, kuris yra su šiokiu tokiu defektu (nevaldo priekinės kojytės), užaugo vat toks:
Cat playing :)

Nepaisant to, kad jam ta koja taip ir nesugijo, kad galėtų priminti, jis bėgioja greičiau nei kitas rainis, kuris pas mus atsirado po žiemos kaip atklydėlis. Voverės net vištos bijo, kai jis prasineša pro kiemą kosminiu greičiu. Iš pradžių tai buvo labai sunku, nes jis visko bijojo ir nesileido glostomas, laukinis šiek tiek buvo. Bet per laiką viskas išsisprendė. Dabar pats meiliausias katinas tapo. Nepaisant to, kad šiltnamyje supasi pomidoruose, ištrypia gėles ir apdrasko kitus augalus, jis labai mielai pritapo kaimiškoje vietovėje :)
Šiandien pirma diena darbe, tai sprendžiu nesutvarkytus dalykus. Ech, bardakėlis vėl...

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Penktadienio daina #30

Atradimas Mėnuo Juodaragyje. Projektukas Delchia.

Vienintelis video, kurį radau.
Paklausyti šių šaunuolių dar galima ir čia.

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis

Laikas po Mėnuo Juodaragio

Vakar smagiai pasitaškėm afterpartyje Alaus namuos su nuostabiaisiais australais Dandelion Wine, tai šiandien galiu šiek tiek papasakoti apie paskutinį šiais metais lankytą festivalį Mėnuo Juodaragis.
Vilma with Dandelion Wine
Aš ir Dandelion Wine atlikėjai. Labai šilti žmonės ir muzikantai pasakiški.

Taigi, nuvažiavom į festivalį penktadienį apie pietus. Saulė švietė ir oras buvo pasakiškai nuteikiantis. Labai norėjos kuo greičiau pasistatyti namus, užkąsti ir keliauti žiūrinėti, kas kur vyksta, kol dar neprasidėjo vakariniai koncertai. Galiu pasakyt tiek, kad šiais metais net dvi paskaitas išklausiau: apie senovišką muziką bei kaip ji interpretuojama šiandien ir apie senovės lietuvių vestuvinius papročius ir kuo svarbus arkliukai ir žirgai lietuvių gyvenime. Manau, kad iš tikro buvo labai naudinga. Daugiau žinoti tikrai niekam nekenkia :)
Koncertinį vakarą pradėjo Donis su Rasa Serra. Buvo tikrai gražu. Ir naujų kūrinių pristatė.
Donis & Rasa Serra
Donis ir Rasa Serra.

Po jų įsimintiniausi buvo estai Virre. Labai gražus vokalistės balsas. Ir aišku, kad tą vakarą mano laukiamiausia grupė buvo australai Dandelion Wine. Taip laukiau, kad negaliu :) Stiprus, įdomus ir nuoširdus pasirodymas. Čia galėjau pasireišti fotografuojant dar : Keletas nuotraukų:
Dandelion Wine
Vokalistė Naomi.
Dandelion Wine
Šaunusis muzikantas Nicholas.
Dandelion Wine
Dar Nicholas.
Dandelion Wine
Žavusis beigi tylusis smuikininkas. Pamiršau paklausti vardo, o dabar nerandu informacijos apie jį.
Crowd
O čia vat dalis žiūrovų, kurie buvo susirinkę pasižiūrėti Dandelionų.

Tą vakarą dar išklausiau šiek tiek nuobodų Of The Wand and The Moon pasirodymą. Na, aš suprantu, kad kitiems labai patinka tokia muzika, bet man buvo per ramu ir tikrai šita grupė netaps mano favorite. Ai, dar McKaro pasiklausiau. Muzika veža, o vat video projekcijos tai šiek tiek šiurpios buvo. Su broliu šnekam po pasirodymo. Sako: "Aš suprantu, kai rodo, kaip žudo žmones, nu bet arklius... Gaila gi". Taip ir gimsta juodasis humoras. Kadangi naktis buvo nelabai vėsi, tai dar ir į ambientinę sceną nuėjau. Šiek tiek pasiklausiau traškesių ir ėjau miegot. Bet galėjau ir neiti, nes neįmanoma buvo užmigti prie diskotekinių garsų ir kaimynų, kurie valandą laiko dainavo... Paskui išsiaiškinom, kad tai ansamblio Karužė vyrai yra mūsų kaimynai. Buvom juos susitikę prie Maximos jau išvažiuojant ir davėm velnių, tai jie dar kartą padainavom kažkokių partizaninių dainų. Ai, va, prisiminiau, koks dalykas labiausiai sunervino atvažiavus - kad neleido statytis palapinių, kur norėjom. Prie parkingo yra toks gražus pušynėlis, kuriame buvome įsikūrę per Roko naktis. Ten nors ramu ir ne taip būtume girdėję atseit diskotekinę muziką, bet kai mus ketvirtą kartą iš ten išvarė - pasidavėm. Po geros valandos jau ir ten leido statytis, tik mes iš principo nebėjom, o ir vietos buvo jau užkirstos. Žodžiu, smulkmena, bet vis tiek nefaina taip...
O rytas prasidėjo sunkiai. Jaučiau jau naktį, kad kažkas negerai darosi su kaire pėda. Ryte apžiūrėjus išsigandau - ji buvo ištinusi ir iškilęs kažkoks keistas spuogas... Man prieš savaitę bitė buvo į pirštą įgėlusi, tai sumečiau, kad turbūt dėl to čia kažkas ne taip. Arba alergija, arba koks užkrėtimas. Papusryčiavau ir ėjau ieškoti gydytojo. Radau. Gavau tablečių ir aprištą pirštuką. Bet vis tiek nemalonus jausmas persekiojo visą dieną. Į vakarą jau kaip ir gerai viskas pasidarė, tad labai dėkoju tam mielam daktariukui už pagalbą, nes kitu atveju, tai nežinau, kaip būtų baigęsis festivalis :)
O šeštadienį turėjo lyti lietus. Rytą dar viskas šaunu buvo, išsimaudėm, apsigaubėm palapinę polietileno plėvele ir išėjom ieškoti pramogų. Dar internete patikrinau, kada čia lis. Pagal viską turėjo lyti apie 18h, bet jau lietutis nerimo po pietų. Ir vėl saulė išlįsdavo. Toks visiškai neprognozuojamas oras. Tad teko lietpaltį visur tampytis. O veiklos kiek buvo vėl... Aš per tas tris dienas tiek prisivaikščiojau, kiek per mėnesį nenueinu... :D Ir amatų kiemelis veikė, ir aitvarus buvo galima pasidaryti, ir veidą iš žemės, ir iš lanko pašaudyt arba pamatyti, kaip drąsus žmogus virsta taikiniu ir jam netyčiom sužalojama ranka taip, kad didelis vyras po pusės minutės pradeda alpti. Bet, kiek žinau, viskas baigėsi gerai. Trys siūlės. Vakare tai labiausiai laukiau Vilkdujos, bet jie koncertavo labai trumpai, nes pavedė aparatūra... Šiek tiek buvo gaila dėl to, bet užtat kitas projektėlis Delchia, kuriame būgnus muša pats Popo, labai nustebino. Nieko nesitikėjau, o gavau didelę dozę teigiamos energijos. Kaip ir vienas iš atradimų festivalyje buvo Rasa Basom su vokaliste Rasa Bubulyte. Draugai man bandė įpiršti, kad tai kažkas panašaus į Sigur Ros. Na, gal... Šiek tiek. Buvo labai gražu ir nudžiugau, kad jos daina Lyliu lėliu yra MJR rinktinėj.
O per lietų mes šokom Inkubus Sukkubus koncerte. Kaip buvo linksma :) Nesvarbu, kad šiek tiek popsas, nesvarbu, kad daug fonogramos, bet buvo smagu. Po koncerto teko grįžti persirengt absoliučiai visus drabužius. Klausiau dar Aistės Smilgelevičiūtės ir Skylės. Migravau taip sakant tarp tų dviejų scenų, nes norėjos nors dalelę visko pasiimti. Tai mačiau tokius keistuolius lenkus Biscaveret. Iš tikro nelabai supratau, ką jie norėjo parodyti, bet muzikinis spektaklis buvo juokingai estetiškas. Tada maloniai nustebino atlikėja iš Italijos Roma Amor, kuri dainavo itališkai ir prancūziškai pritariant gitarai ir akordeonui. Ir vėl lyją ir einu klausytis Litvintroll. Oj užkūrė pirtelę baltarusiai buvo. Linksmuoliai. Tikrai, kad buvo šeštadienio vinis. Po jų, vė iškeliavau į kitą sceną. Ten stovėjo kompas ir ėjo muzikiniai garsai. Pasėdėjus drėgmėje pasidarė šalta, norėjosi valgyti, tad nusprendėm nesikankinti ir eit pavalgyt beigi miegelio. Tą naktį niekas nedainavo, trumpai šoko ir net nešnekėjo, nes lijo lietus :) Išsimiegojom kaip niekad gerai. Atsiėmėm už praeitą naktį.
Man taip patinka ta Mėnaragiška aplinka. Kažkaip visi žmonės labai draugiški ir malonūs. Sutikau seniai matytų draugų, sutikau ir naujų draugų. Tik vienas dalykas nelabai patiko, kad buvo ir tokių asmenų, kurie nesuprato, kur atvažiavo ir gadino kitiems nuotaiką... Nelabai malonu. Bet velniop visa tai. Laikas praleistas puikiai. Ir su Dandelionais prisibendravau. Sekmadienį sutikau juos ir paprašiau nusifotografuoti. Tai taip užsiplepėjom... :) Išdavė jie man tą afterparčio paslaptį, kad tai jie koncertuos, dėl ko aš be galo nudžiugau. Jie visi buvo tam festivalyje, visur dalyvavo, fotografavo pasirodymus ir visus amatus aplankė. Matosi, kad tikrai žmonės džiaugiasi tokiame renginyje. Beje, afterpartyje vėl juos susitikau, tai sveikinasi kaip su seniai matyta pažįstama. Gavau autografų ir papasakojo, kad artimiausiu metu sės įrašinėti naują albumą. Po koncerto išeinant atsisveikinau ir atsibučiavau su Naomi. Aš tikiu, kad jie tikrai dar atvažiuos koncertuoti į Lietuvą.
Sekmadienio rytas vėl buvo saulėtas, bet dangus tikrai nieko nežadantis. Ripkos varžybas pražiopsojau, bet paskui nuėjau pasižiūrėt, kaip ten tos lazdos ir ta pati ripka atrodo. Pasišnekėjau su žaidimo entuziastais, tai iš tikro tas žaidimas pritaikytas vyrams, nes ta lazda tai tikrai nelengva, o dar ja mosikuotis ir ridenti ripką... Reikia šiek tiek jėgos. Kur buvęs, kur nebuvęs ir vėl lietus pasirodė...
Tai ką, paskutinei dienai dar palankėm koncertukus. Išklausėm folklorinių ansamblių Ale va, Ramtatūris ir latvių Baobabs. Paskutinieji buvo bulgarai Irfan, kurie maloniai nustebino. Kažkas panašaus į Dean Can Dance.
Irfan
Irfan.

Lietus liovėsi ir po koncerto dar buvo šokiai, bet jau nebėjom, nes norėjos, kol nelyja, susipakuoti daiktus, suvalgyti likusį maistą ir, nusipirkus tradiciškai šampano, traukti namo. (Nebijokit, vairuotojui tai jo nedavėm:)
Kitais metais festivalis vyks kažkur kitur ir bus mažesnis, o dar po metų vėl grįš į Zaraso salą. Ir vėl bus ko laukti, nes mano galva, tokio išskirtinio renginio nereikėtų praleisti, ypač, jei dar ir visa muzikinė programa domina.
Daugiau mano nuotraukų yra čia.
kam dar daugiau įdomu, galima rasti dar ir čia.

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Pasiruošimai

Mano mintys kažkur kitus atostogauja...
Pagaliau vėl didysis savaitgalis, kai galėsiu sau pramogauti festivalyje Mėnuo Juodaragis. Oj, šiandien laukia daug paruošiamųjų darbų. Susikrauti daiktus, nepamiršti šiltenių drabužių ir nuo lietaus dar. Botai jau laukia kampe, kada bus pagal paskirtį panaudoti klampojant po lietaus išmirkytą žemę. Bet aš labai tikiuosi, kad to lietaus bus nedaug ir vasarą atšvęsime turiningai. Nors nebaisus ir tas lietus. Pernai irgi lijo. Neištirpom. Svarbiausia, kad būtų sausa palapinėj miegoti, o daugiau viską galima normaliai išgyventi. Šiais metais kaip niekad bus daug draugų ir pažįstamų. Kažkaip vat visus vilioja ta baltiškai pagoniška dvasia, o man tai svarbiausias dalykas - pasiklausyti labai teigiamos muzikos. Laukiamiausi atlikėjai austalai Dandelion Wine, baltarusiai Litvintroll (tik galvoju, ar tik aš jų neiškeisiu į lietuvaičius Vilkdują, nes koncertai vyks vienu metu), lenkai Bisclaveret, charizmatiškasis MCKaras ir, jei sulauksiu, tai dar labai labai noriu Girnų giesmių paklausyt. Ir čia tik dalis, ką bus galima išgirsti beigi pamatyti.
Šiaip tai toks geras dalykas nutiko. Nuėjau pas direktorę paprašyti laisvo penktadienio, tai ji man dar savaitę prie to atostogų pridėjo. Bus puikus atsigavimas ir naujų idėjų sugeneravimas, kadangi mokslo metai artėja, o man visgi reikia magistrinį darbą parašyti, tik vat vis suku galvą, kaip su šiuo dalyku reikės susidoroti. Jaučiu, reikės ieškoti pagalbos.

2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Penktadienio daina #29

Ko gero mylimiausia lietuviška grupė, kurios tikrai lauksiu pasirodant MJR 2009. Vilkduja. Daina iš albumo "Vakar duona".

2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Vasaros metas

Šią vasarą, kur tik bepasisuktum, visi tuokiasi :)
Pasidalinsiu keleta gražių nuotraukų iš draugų Adelės ir Vygando vestuvių.
Adele and Vygandas wedding
Žaidžiu su Gile.

Adele and Vygandas wedding
Adelė ir Vygandas - fotosesija ant motociklo :)

Adele and Vygandas wedding
Paskui vyko geras koncertas.

Ir mes šokom, šokom, šokom :)


















Fotografavo bičiulis Deimantas (sexodromas.lt)

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Slovakija Žemieji Tatrai

Keliaujant po Tatrus (čia prieš porą savaitėlių kažkur) vieną dieną pasitaikė taip, kad lynojo. O mes iškeliavom po Žemuosius Tatrus pasivaikščioti. Kokios gi nuotaikos, kolega Martynai? :)
video
Viskas buvo labai gerai, tik kad šiek tiek sušlapom. Bet įspūdžiai besikarstant kopėčiom ir visokiom grotelėm buvo patys geriausi.

2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Tikrasis mano veidas

Kelionė po Slovakiją labai įdomiai veikia mano asmenybę :) Apžiūriu Spiš pilį.


Keliaujant po kalnus ir pabraidžiojus upelyje, veiksmas būna vat toksai :)


Tai taip ir veikia mane kelionės :D

2009 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Roka naktys 2009

Street
Roka naktys praėjo savaitgalį. (O aš sakau "roka", nes Sportas taip dainavo: "Roka Naktys, Roka naktys, Roka Naktys". Tai mažumėlę užkabino.)Man vis dar roko naktų laringitas, nes kažkur pamečiau balsą. Labai geras festivalis buvo. Orai tinkami šventei, tik vieną naktį velniškai šalta buvo.
Ready for rock concert
Taip vyksta pasiruošimas koncertui. Užskaitau kombinezoną kaip patogų apdarą belen kokiems tūsams.

Aš gal labai smulkiai neaptarinėsiu, kas kaip ir kodėl grojo, bet noriu pasakyti, kad prisiskaičiusi visokių kritiškų straipsnių supratau, kad vis dėlto, šiam festivaliui reikia ruoštis taip, kad viskas būtų dzin. Man visiškai neįdomu, kad buvo tokios grupės, kurios buvo rokuose kažkelintą kartą, kad atliko visiems žinomas dainas. Bet gi tame ir yra smagumas, kad pamatai sau mielus atlikėjus ir mėgiamus gabalus paklausai, o prie to visada kažkas naujo būna. Festivalį atidarė grupė Siela. Neturiu nuomonės apie juos, bet ji nėra bloga. Neveža jie manęs ir tiek. Pirmąkart mačiau koncertuojantį Jeronimą Milių su grupe Soul Stealer. Na, tai žmogus, kuris turi labai gerą charizmą ir iš jo tikrai užaugs geras dainininkas. Labai užskaitau. Tuo labiau, kad dainos visos buvo girdėtos, nes keliaujant po Slovakiją klausėmės jų naujo albumo. Prieš tai koncertavę Rebelheart'ai nuvylė tiek, kad net neišklausiau iki galo ir ėjau atsigaivinti šaltu alumi karštą vasaros dieną. Ne prisigerti, bet atsigerti. Labai silpnas pasirodymas.
WTF?
Aš čia tikrai ne faką rodau :)

Rojaus tūzus irgi klausiausi iš toliau. O vat dėl tų suomių, kurie buvo penktadienio vinis, tai labai džiaugiuosi. Jie vis žadėjo žadėjo atvažiuoti anksčiau, bet taip ir neatvažiavo. Tad buvo labai džiugu, kad vis dėlto jie surengs pasirodymą roknaktėse. O buvo tūsas geras :) Kažkaip labai linksmas tas vikingiškas vokalistas buvo. Daug daug šypsojosi. Suplėšė visus geriausius gabalus. Apie vodką, apie alų. Ko daugiau reikia :)) Aš kažkaip tikėjaus, kad jie bus labiau vikingai. Bet tikras vikingas tai tik vokalistas buvo su mikrofonu, kuris įmontuotas į kažkokio gyvio ragus. Ai, bet vis tiek buvo labai geras pasirodymas.
Visiems daug klausimų kilo, ką roko naktyse daro alternative comedy atlikėjai Suicide DJs. Bet gi jie faini :) Smagus pasirodymas ir paprastas. Kaip tik užliuliavo geram miegeliui palapinėj. Išmokau šokio naują judesiuką: iškeli kairės rankos smilių į viršų, kojos pečių plotyje ir kaire koja sukinėjies pirmyn atgal. :)
Stovyklavietėj turėjom šaunius kaimynus. Buvo ir draugų, o paskui dar su kitais kaimynais susidraugavom, tai visai smagu buvo tai pas vienus, tai pas kitus pavalgyti šašlykų ir išgerti Nestea Peach su Nestea Lemon :) O jau kaip gerai miegojos po intensyvios kultūrinės ir nekultūrinės programų. Tik kad rytais ne visi normaliai miegodavo. Vis reikdavo garsiai pašūkaut arba klausytis Metallicos visu garsu. Taip taip Wiskey in the jar atsibodo šiek tiek.
Kitą dieną jau nuėjom į daugiau koncertų, kurie vyko Slėnio scenoj. Kažkas blogai buvo su programa. Dar buvo ir trečia scena, bet iki ten nespėjom nueiti. Beje, ta internete skelbta programa ir reali, kurią gavom vietoj, šiek tiek skyrėsi, tad ne visada suprasdavau, kas po ko groja ir kelintą valandą, bet paskui įsivažiavo normaliai. Iš visų koncertavusių Slėnio scenoj labiausiai patiko WOZU.
WOZU
Aš juos mačiau prieš trejus metus roko naktyse ir jau tada patiko, tad šitie metalistai labai šauniai susiklausė, o kur dar pusnuogis bosistas su pasimaivymais visokiais :) Gražu. Ai, dar labai laukėm Sporto, nes aš jų niekad nebuvau mačius, o dainas moku mintinai. Na, manau visi moka jų dainas mintinai. Ypač Ūdrą, kurią vis tiek priprašė atlikti. O didžiausias siurprizas buvo šita daina.

Kas nemėgsta keiksmažodžių, galit neklausyt :) Bet labai geras nihilistiškai jaunatviškas požiūris į šiųdienos aktualijas. Daugiau tokių įstrigusių pasirodymų kažkaip nepamenu toj scenoj. Tik šiek tiek gailiuos, kad ir vėl nepažiūrėjau kaip koncertuoja grupė I.R. ir Moondust, nes vėl reikėjo atsigaivinti šaltu alumi karštą vasaros dieną, o draugai dar žadėjo ir valgyt duoti :) Todėl visas dėmesys buvo koncentruojamas vakaro pasirodymams.
Requiem nemačiau, bet Tomas sakė, kad buvo labai gerai. SBS ir Bix'ai kaip visada su savais prikolais. O labiausiai tai atsišokau švedų pankų Disco ensemble pasirodymo metu. Nuvariau visai visai arti scenos prie tvoros ir taip prisitūsinau su jaunais žmonėmis, kad paskui teko prisėsti ir nebegerti "mineralinio", nes nenorėjau eiti miegoti, o norėjos dar ir vakaro vinį pamatyt. O verta buvo laukti Deathstars pasirodymo, nes aš labai mėgstu gotų/industial/metal stilius ir jų samplaiką.
Deathstars
Labai ginčijosi su manimi draugai, kad jie nėra industrial, bet man nepaaiškins. Aš žinau, kad jie industrial gotai, na gal dar šiek tiek glam, ir man jie labai patinka ir net nemėginkit kitąkart perkalbėt, nes neperkalbėsit, tuo metu gal nusileisiu, bet aš žinau, kas man patinka ir kodėl aš tai klausau. Tai va :)
Vienintelis dalykas, kuris labiausiai nuvylė (po Rebelheartų) - tai Metallica Tribute, kurį atliko Katedra. Nafig. Vrai sugrojo gal ir neblogai, bet Laginauskas kaip vokalistas visiškai netinka Metallicos kūriniams. Ir net nebuvo Die Die Die my darling. Ir tas bjaurus akcentas kaip maaster of pūūpets varė į neviltį...
Taigi viską susumavus - festivalis man asmeniškai buvo labai vykęs ir smagus. Sutikau seniai nematytų žmonių. Sutikau naujų pažįstamų. Pamačiau iš arti J. Milių (o jis nėra toks aukštas kaip kad įsivaizdavau), prisijuokiau iš naktinių bajerių kaip seek and destroy, beigi sparta sugretinant su starka :) Grįžtant namolio su Tomu išgėrėm butelį šampano aplaistydami gerą tradiciją. Maximos parduotuvėj net inkasatorius paprašė atsigerti šampo :D O vat po 40 metų aš nuvažiavus į šį festivalį jauniems žmonėms galėsiu pasakyti, kad šitos roko naktys man yra 43 :)) Beje, plakatas jau kabo ant sienos namuose.

Keletas vietelių, kur galima dar paveizėti kaip kas vyko: Crazytės nuotraukų albumas, creator nuotraukos (labai geros kelios nuotraukos su Deathstars).
Papuolėm į Lafestos.lt kadrą su draugais :) Labai miela kažkaip buvo save rasti :)
Iki kitų susitikimų, tegyvuoja rokas!!!

P.S.: pirmą, antrą ir trečią nuotraukas, kurias panaudojau įrašui, padarė Antanas (jis labai norėjo būti paminėtas mano bloge, tad puiki proga tam.) Kitas nuotraukas padariau savo mobiliuoju :p

2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Penktadienio daina #28

Dar šis tas iš MJR 2009 repertuaro.
Baltarusiai Litvintroll. Sklando gandas, kad jeigu viskas gerai su vizomis, tai jie tikrai gros. Metalistai :)


P.S.: rytoj išvažiuojam parokuot į Zarasus. Oj bus šventė... :D

2009 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

"Who you gonna call? Ghostbusters" arba kaip mes gaudėme vaiduoklius Vilniaus mieste

Šį savaitgalį naktį iš šeštadienio į sekmadienį su komanda kodiniu pavadinimu "SexOdromaS" sudalyvavom aktyviam miesto orientaciniam žaidime "Ghostbusters", kurį organizuoja Encounter.
Encounter. Ghostbusters
Ekipažo štabas.

Dalyvavom pirmą kartą, todėl be galo daug visokių klausimų ir neaiškumų buvo. Bet galiu pasakyti, kad tas 8h praleidome beprotiškai įdomiai ir azartiškai. Finišavom 6h ryte. Pradėjom 21h. Nuvažiavom apie 100 km.
Žaidimo esmė - internetiniame puslapyje, kurį nurodžiau aukščiau, pasirodo žaidimo užduoties nuorodos, mįslės, raktai. Juos reikia įminti, surasti apibūdintą objektą ar vietovę ir ten ieškoti kodo, kurį suvedus į atsakymo laukelį, gali keliauti į sekantį levelį (gali gauti kitą užduotį). Užduotys sugalvotos labai puikiai ir reikia gerai pasukti galvą, kad susigaudytum, apie ką eina kalba. Kas kažkiek laiko duodamos "padskazkės" - tolesnės ir tikslesnės nuorodos. Jų pagalba vis arčiau ir arčiau galima prisikasti prie tikslo.
Įspūdžių labai daug. Aptarsiu tai, ką labiausiai prisimenu, kas buvo smagu arba nelabai.
Privalomi atributai - automobilis, komandos nariai, kompiuteris su internetu, komandos pavadinimas, liemenė atspindinti šviesą (su kuria labai kietai jautiesi, toks visiškai išskirtinis), prožektorius. Daugiau kiekvienam žaidimui liepia vis kitokius daiktus pasiimti. Šiam žaidimui ilgiausiai ieškojom UV lempos. Net blogeriai negalėjo niekuo padėti... Bet radom :) Nors buvom susiveikę tokią didelę vieno metro ilgumo, bet jos nepanaudojom, nes per sudėtinga atrodė. Bet užtat kaip juokingai būtųmne atrodę, ir tą užrašėlį iš karto tik pašvietus būtume radę :)) Gal kitąkart pasianekdotinsim.
Pirma užduotis buvo visiškas pravalas, nes neįminėm stereogramos. Nieko nematėm nė vienas iš penkių komandos narių. Nemokėjom suvesti kodo, bet leido pereiti į kitą lygį pasibaigus užduoties laikui. Kita užduotis buvo kūrybinė. Reikėjo padaryti 10 nuotraukų su vienu komandos nariu ir su tam tikrais objektais. Televizijos bokštą radom, Europos kultūros sostinės emblemą ir tarybinį paminklą irgi nesunkiai. Tada prasidėjo visokie ieškojimai. "Aiste WRU" yra toks graffiti užrašas. Jo taip ieškojom, bet neradę nusipiešėm ant popieriaus ir nusifotografavom. Reikėjo karvės dar. Tokią radom Mokytojų namų kiemelyje. Paskui jau sužinojom, kad karvę irgi buvo galima nupiešti. Suspėjom šią užduotį įvykdyti. Nuvežėm kompaktą su nuotraukomis į nurodytą vietą. Pridavėm. Kodą reikėjo išsitraukti iš triju litrų stiklainio iš kažkokios masės. Spėkit, kas traukė? :) Aš. Šlykštuma šiokia tokia. Kažkoks rūgpienis su aliejumi, kiaušiniais, jų lukštais, alyvuogėm ir dar kažkas glitaus buvo. Čia gal kokia aliuzija su tuo Lizūnu iš Vaiduoklių medžiotojų? :) Tai gerai, kad veiksmas vyko šalia Rimi, tai buvo kur nusiplauti nubėgus į WC, nes nusivalyti niekaip neišėjo... Feek... :)
Važiuojam toliau. Pagal užuominas susiradom, kad gal reikia važiuoti į senamiestį prie Tallat - Kelpšos konservatorijos. Reikėjo ieškoti rūsio. Blaškėmės, blaškėmės, net į Bix barą užsukom, nes ten irgi yra rūsys... :) O pasirodo, mums reikėjo Tallat - Kelpšos gatvės ir ten esančios nebaigtos statyti vaikų ligoninės Santariškėse. Ten vėl ilgai ieškojom nežinia ko, kol išsiaiškinom, kad ieškomas objektas turi būti pažymėtas žaliu vaiduokliu, tad apie jį ir reikia ieškoti kodo. Beieškodami su kita komanda susišnekėjom, kad jie irgi buvo nusibastę į senamiesti... Ne mes vieni tokie nelabai nuovokūs. Kai jau organizatoriai ten buvę šiek tiek užvedė ant kelio, radau kodą vamzdyje. Buvo be galo džiugu, kad net norėjos šokinėti. To daryti negalėjau, nes aplinkui sukosi kitų komandų nariai, tad reikėjo neišsiduoti... Suvedam kodą - tinka. Varom toliau.
Pagal užuominas labai greitai suradom objektą. Tai buvo Matematikos ir informatikos institutas. Toks baseinas ten yra. Ai, žodžiu, čia ilgam buvom pastrigę... Ieškojom tame baseine ir nieko neradom. Blaškėmės po teritoriją pagal kitas "padskazkes". Kol galų gale mūsų komandos narė Justina grįžo į baseiną ir rado kodą vėl vamzdyje. Didžiausia šaunuolė. Džiugu :) Dar būna tokių bonus užduotėlių, už kurias skiria papildomai laiko. Keletą jų pasisekė išspręsti.
Toliau sekė kelias į Verkių parką. Čia pakankamai greitai susigaudėm pagal užuominą iš laikraščio "XX amžius", kuri radom internetiniam puslapy epaveldas.lt. Krioklys ten kažkoks yra, tai ant vieno akmens ir radom koduką. Mes taip visur skubėjom, kad vos spėdavom ką nors užkąsti ar vandens (alaus) atsigerti. Daug bėgiojom, nes norėjosi gi aplenkti kitas komandas, tai ryte jaučiau, kad turiu ir kojas :)
O vat po šitos užduoties prasidėjo košmaras... Užduotis nurodė kryptį link Grigiškių. Na ką, ir spaudėm link ten. Po penkiolikos minučių pasirodė "padskazkė", kad mums reikia Gariūnų. Grigiškių dar nebuvom privažiavę. Skaičiau forume atsiliepimus, kad keletas komandų pasiekė Grigiškes ir bandė veržtis į popieriaus fabriką, kur juos sargas tikino, kad: "čia tikrai nieko nėra". Radom tuos Gariūnus. Šiaip ne taip radom objektą. Šitam etape reikėjo rasti du kodus. Dviejuose objektuose. Ir vat tada, pradėjus ieškoti, tikrai apėmė didelė neviltis. Kažkokie likę griuvėsiai, betoniniai vamzdžiai, daug šiukšlių, padangų ir kitokio šlamšto. O tamsu kaip buvo, žmonių daug. Visi nervinasi, kad nieko neranda. Kažkokie vaikinai mus su Justina pradėjo gąsdinti kalbėdami apie žiurkes. Kai kurie dalyviai visiškai nusiminę buvo ir svarstė, gal čia geriau važiuoti suvalgyti po submariną. Buvo vienas iš organizatorių, tai apramino, kad yra net trys kodai, todėl tikrai rasim. Mūsų komandos narys Gytis nuklydo toliau nuo tos vietos (koks protingas komandos narys), kurioj visi kuitėsi. Ir rado!!! Beliko rasti dar pirmą kodą. Buvo jau pasirodęs tinklapyje žemėlapis, tad susiorientavom nesunkiai, o ir kodą dar vienam žiauriai apleistam pastate irgi suradom pakankamai greitai... Nuotaika iki ausų.
Encounter. Ghostbusters
Paieška Gariūnų kažkokiuose griuvėsiuose baigta :)

Toliau sekė kita užduotis su užuominom apie alų, alaus barą ir velnią. Sugalvojau paskambinti informaciniu telefonu 118 ir ką nors pasiklausti. Sakau: "chebra, o ko klaust?" Jie: "Ai, ko nors paklausk". :) Paskambinus sakau: "laba diena, gal galite pasakyti, ar yra Vilniuje koks nors alaus baras, kurio pavadinime būtų žodis velnias?":) Nežinau, ką ta mergina pamanė, bet po keletos akimirkų mane patikino, kad Vilniuj tokio nėra. Padėjau ragelį ir netrukus išsiaiškinom, kad kalba eina apie "Tauro rago" barą netoli Taurakalnio. Uojezau, ten irgi buvo baisu... Kokia ten nereali atmosfera buvo sukurta: pasitiko vaiduoklis žaliais plaukais Lizūnas, prie baro sėdėjo mergina ir dėliojo kortas, degė žvakės, kažkur kapsėjo vanduo, skambėjo muzika, kažkas kalbėjo pro megafoną... Buvom gavę keletą žetonų, todėl komandos narė Justina sėdo prie stalo ir lošė su ta mergina, o kiti nariai turėjo ieškoti kodo. Kodas paslėptas buvo lempoj. Tam kambaryje gan stipriai lašėjo vanduo, buvo visur drėgna, dar likusios baro kėdutės atrodė tokios visiškai sutręšusios, bet dar kvietė sėstis. Įspūdingai dar atrodė betoninis baras... Kaip vėliau sužinojau perskaičius forume, kad šioj vietoj renkasi narkomanai ir narkotikų pardavėjai. Organizatoriai patys baiminosi, kad jiems ten būnant tie nepasirodytų. Vis dėlto sakė, kad buvo ir prisistatę... Kadaise, matos, kad ten buvo visai normalus baras. Pačiam Vilniaus centre, o dabar telikusi landynė... Ir baisu, ir žavu, ir netikėta. Įvykdę užduotį keliavom toliau.
Gavom žemėlapį su lenkiškai užvadintomis gatvėmis. Šiaip ne taip iššifravom ir nudūmėm į kažkokį kiemą Kauno gatvėj. Čia jau liepė pasiimti UV lempą. O kai įėjom į daugiabučio pirmo aukšto patalpas... Mamamia... Mus pasitiko aštrus belen ko kvapas. Iš karto skarelę užsitraukiau ant nosies, nes neatrodė, kad ilgai išbūsim. Maždaug vaizdas: bomžų bendrabutis su išdaužytais langais ir vos vos besidarinėjančiom durim. Daug kambarių. Kiekvienam vis kitoks "apstatymas". Vienam kambaryje primesta drabužių, kitam - šiukšlynas. Trečiam dideliam kambary visiškas bardakas, ur mėtėsi įvairūs daiktai, ir dar visur prišikta tikrąja ta žodžio prasme. Mane šokiravo ten du dalykai: vieno kambario centre pastatytas unitazas ir jame pridergta bei kitas kambarys, į kurį įėjus pamačiau tvarkingai sudėtus batukus, išrikiuotus Maximos maišelius, o pašvietus su prožektorium palei sienas pamačiau du apsiklojusius ir miegančius žmones... Kažkaip labai nemalonu pasidarė. Toliau paėjus matėsi kadaise buvusi pirtis ir baseinas... Žodžiu, radom kažką su UV lempą - nedidelę schemą su Šumsko ir Mechanikų gatvėm ir Rotada užrašu... Kažkaip mums susišvietė, kad reikia toliau to kodo ieškoti tenais ir išbėgom. Kaip vėliau klostėsi reikalai, tai nelabai gerai, nes tam objekte reikėjo ir kodą rasti. Bet mes buvom ne vieninteliai to kodo neužsirašę, o ta schema buvo kaip bonuso užduotis, kurią ir išsprendėm. O sprendėm juokingai... Kadangi niekas nežinojo, kur tos gatvės, vėl paskambinau informaciniu telefonu. Buvo kažkur apie trečią valandą nakties. Pasisveikinu ir sakau atsiliepusiai merginai: "labas rytas, sakykit, o kokiam rajone yra Šumsko gatvė?" Mergina taip sutrikusi: "O kokiam čia mieste?" Kai pasakiau Vilniuj, mano komandos nariai pradėjo kikenti :)) Bet ji pasakė, kad Salininkuose. Ir dar, kad ta Rotada yra degalinė ir davė tikslų adresą. Google earth streikavo. Apskritai, šiek tiek turėjom problemų su internetu, nes kartais dingdavo ryšys. Turėjom Mezon ir Omni connect'ą. Kitąkart sakėm dar ir Bitės Vodafone jungsimės. Taigi, nuvažiavom mes prie tos degalinės, o kitoj pusėj buvo šiukšlynas, kurio vienam šaldytuve radom žaliai užrašytą kodą. Mums, kaip naujokams, visiškai nesuvokiama buvo, kad mes pražiopsojom kodą praeitam objekte, tad turėjom problemų su kodo suvedimu užduotyje. Skambinam organizatoriams. Jie paaiškina, kokie mes durneliai, ir kad gaunam tik bonusą :) Kitąkart jau žinosim, kad tikri kodai yra užrašyti ant lapukų, o tie kitokie - bonusiniai. Jau švinta ir mes gaunam devintą užduotį. Esmė mįslės maždaug tokia: linksmasis vaiduoklis Anupras slepiasi miestelyje vaiduoklišku pavadinimu, o šalia jo yra gyvenvietė, kurios pavadinimas susijęs su vaiduoklio spalva. Pirma mintis - Baltupiai... Bet ne, ir tada Justina sako: "gi čia Vaidotai". Įsijungiam žemėlapį - šalia Vaidotų yra Baltoji Vokė. Varom!!! Nuvažiuojam ten ir nežinom, ko ieškot, nes pagalbos dar nebuvom gavę. Važinėjom gatvelėmis. Gražus miestukas. Daug senų grytelių, kurios puikiai prižiūrėtos. Žinojom, kad reikia kažko vaiduokliško ieškot. Sumetėm, kad Anupras yra iš romano Baltaragio malūnas. Ir kad gal mums reikia ieškoti objekto kažkaip susijusio su Anupru. Žiūrim, vaikšto vietinis vaidotiškis prie garažų. Mes sustojam ir jo klausiam: "sakykit, o čia gal pas jus yra koks nors baras ar įstaiga kaip nors susijusi su Anupru?" Dėdė nieko nesupranta, tad mes jam paaiškinam, kad čia toks orientacinis žaidimas ir mes ieškom objekto. Jis atsiprašo ir pasako, kad nieko tokio nėra Vaidotuose. Ir sako: "tai gal jums malūnas tiks?" Mes sumetėm, kad tiks. Parodė kaip važiuot ir išvažiavom jo ieškoti. Ten nuvykus radom daug dalyvių. Kodą irgi kažkaip ant tilto esančiame vamzdyje radom. Suvedinėjam ir vėl netinka. Skambinam atsiprašinėdami organizatorių, kad vėl mums čia neveikia. Ir tada mums paaiškina, kad čia dešimtos užduoties kodas :) Ir kad turim skubėti prie devinto objekto ir kaip tik gaunam nuorodas tai devintai atlikti ir išskubam ieškoti pastato su gaidžio figūra ant stogo. Važiuojant jau link to pastato mus pasitinka du baltai apsirėdę vaiduokliai. Persimetę keliais žodžiais, skuodžiam į pastatą. Edvardas randa tą kodą kažkur palubėj ir, kas smagiausia, mes turim ir dešimtos užduoties kodą. Suvedimas vyksta kruopščiai greitai ir dešimtą užduotį įvykdom per trylika sekundžių - taip sukeldami forume kitų dalyvių nepasitenkinimą ir įtarimus, kad sukčiaujam. Bet juk niekas nesakė, kad taip negalima :) Tiesiog taip atsitiko.
Wawawywa, ir gaunam paskutinę finalinę užduotį. Čia vėl prireikia žemėlapių ir besibardami atvažiuojam jau prie paskutinio apleisto pastato. Jame buvo aptverta duobė tokia gili. Organizatoriai sakė, kad nepaisant visokių aptvėrimų vienas žaidėjas trenkėsi į tas tvoras. Tai gerai, kad aptvėrė - būtų nugarmėjęs kokius penkis metrus žemyn... Taigi, radom koduką, suvedam ir mus sveikina užbaigus trasą ir užėmus 13 vietą. Jau išsimiegojus apie pietus sužinojom, kad perskaičiavus visus bonusus likom 11 iš 19 komandų. Ir buvom pirmi, kurie negavom taškų... Bet tai niekis. Išmokom žaisti ir kitąkart jau stengsimės iškovoti taškų. Komandos nuotaika buvo labai puiki, nepaisant keletos momentų, kai susiginčydavom, kad ne ten važiuojam, arba nesąmones šnekam. Vis dėlto, įtemptai dirbom tas aštuonias valandas, tai čia kiekvienas pavargsta ir susinervina.
Encounter. Ghostbusters
Finišas.

Encounter. Ghostbusters
Vaišinom vaiduoklį Lizūną alumi :)

Dar papliurpėm su kitom finišavusiom komandom, su organizatoriais, pasipasakojom absurdiškus nutikimus, bajerius ir patraukėm namo jau visai prašvitus. Ech... Keletą kartų buvo tikrai nejauku ir net baisu, kai šalia nebematydavau savo komandos narių. Aš stengiaus visur bėgioti, nes norėjos visam tam šurmuly dalyvauti, kiekvienąkart palikdavom vieną arba du žmones prie kompo, kad mums padėtų esant objekte. Kitam kartui reikės rimtesnę avalynę pasiruošti, nors labai gerai tiko ir guminiai botai, su kuriais visur gali klampoti...
Encounter. Ghostbusters
Pokalbiai su organizatoriais.

Širdingai dėkoju komandos nariams Begui, Justinai, Edvardui ir Gyčiui. Gerai pavarėm.
Taip pat didelė pagarba organizatoriams. Jie sakė, kad šią trasą ruošė nuo balandžio mėnesio. Trasa tikrai vykusi, apipavidalinimas labai šaunus ir prisiminėm bei prieš tai pažiūrėjom vieną dalį Ghostbusters (1984). Who you gonna call :D
Kas dar nesate dalyvavę ir norite save išbandyti bei patirti nuotykių, tikrai labai rekomenduoju. Emocijos, azartas ir nuotaika tikrai atpirks visas šlykštynes ir baisybes. Šiek tiek buvo sunku, bet viskas pasiekiama, tik reikia užsispyrimo ir drąsos. Man pavyko su baimėm susitvarkyti, tai jums irgi pavyks.
Laukiu kito žaidimo :) Sekite tinklalapį http://vilnius.en.cx/Default.aspx
Nuotraukų galerija: Žaidimo akimirkos, ir Vietos, kuriose buvome mes naktį.

2009 m. liepos 31 d., penktadienis

Penktadienio daina #27

Iš MJR 2009 repertuaro.
Irfan - bulgarai, nesuprantu, kas per stilius, bet įdomu. Vikipedijoj rašo, kad tai world music, neo-classical. Sakykim. Bet mano galva, čia folkas maišytas su ambientu.



Gero visiems penktadienio. Rašinys apie Slovakiją bus rugpjūčio mėnesį, nes negaliu sukelti nuotraukų į flickr.com, nes mėnesio limitą išnaudojau.

2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Reikia UV prožektoriaus

Gal kas turite ir galite paskolinti šiam šeštadieniui UV prožektorių (arba prožektorių su UV lempute)? :) Labai reikia. Atsilyginsiu. Laukiu pasiūlymų.

Lentpjūvės festivalis 2009

Dalinuosi informacija. Gavau el.paštu. Gal atsiras entuziastų? :)

Copy paste:

"Lentpjūvės Festivalio 2009" idėja kilo grupei Rotary Pump gavus visai neblogą aparatūrą, kurios užtektų nedidelei scenai. Beveik tą pačią dieną, kai buvo gauta aparatūra, buvo nuspręsta surengti koncertą, o gal net ir festivalį (priklausys nuo žmonių skaičiaus). Festivalis vyks rugpjūčio 1-2 dienomis netoli Dusetų prie Vasaknų kaimo. Netoli yra ežeras, tad nusiprausti bus kur. Festivalio niekas neremia, viskas yra daroma savomis lėšomis, tačiau festivalis visiškai išvengia komercijos ir neiškreipia laisvos roko muzikos prigimties. Festivalio metu bus galima vartoti savo alkoholinius gėrimus ir jūs nebūsite priversti išpurtyti visų savo daiktu prie įėjimo. Nepamiršk palapinės, purškalo nuo uodų ir keletą litų, nes juk reikia muzikantams sumokėt už benzą.

PATVIRTINTOS GRUPĖS:

Rotary Pump (Dusetos)
Padvalas (Utena)
Memorial Faces (Dūkštas)
Typoshytaka (Zarasai)
Šyza (Ignalina)
P.I.V.A (Pakalniai)

Taipogi "Lentpjūvės Festivalyje" vyks pirmasis lentų pjovimo čempionatas, kuriame galės dalyvauti visi atvykę į festivalį.
Atvykimas.
Festivalis vyks 7 km. nuo Dusetų. Atvykę į Dusetas važiuokite Vasaknų kryptimi, o nuo Vasaknų į festivalio vietą jus nulydės kelrodžiai.

http://c1.ac-images.myspacecdn.com/images02/112/l_515c36905d6d47e3bfe937364e3fe270.jpg
http://viewmorepics.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewPicture&friendID=486684142&albumId=400253

2009 m. liepos 24 d., penktadienis

Kalnai yra gerai

Sveiki visi. Grįžau iš Tatrų kalnų Slovakijoj. Kol kas nieko nesuprantu ir nesigaudau erdvėj. Tik žinau, kad noriu vėl į kalnus ir noriu užlipti į Krivan viršukalnę. Kitais metais taip ir padarysiu :)
Ain't no mountains high enough
Perlipus Bystre sedlo perėją.

Ain't no mountains high enough
Ain't no mountains high enough...

Paerzinu šiek tiek. Kai atsigausiu, sukurpsiu rašinėlį, ką pamatėm, kur užlipom ir ką dar galima nuveikti. O kol kas didžiausias rūpestis, kaip sulyginti pankišką įdegį ir užsigydyti nubrozdintą alkūnę. Atostogauju dar toliau :)

2009 m. liepos 17 d., penktadienis

Penktadienio daina #26

Šis tas iš MJR 2009 repertuaro:

Dandelion Wine. Australais. Mačiau juos Kunigundos Lunarios festivalyje prieš metus. Be proto žavi grupė.

P.S: šiandien išeinu atostogų vienai savaitei. Susikroviau kuprinę ir per pietus išvažiuoju į Slovakiją kalnuos pagyvent :)

Gero penktadienio visiems.

2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

Ir kodėl taip?

Kai tik susiruoši atostogauti, visada atsiranda krūvos darbų. Prieš atostogas taip pavargsti, kad net nebelinksma darosi.
O rytoj Bastilijos diena Prancūzijoj, tad mano kolegos nedirba. Keletas iš jų jau šiandien švenčia, tad labai nudžiugau, kad man reikalingi asmenys vis dar darbe. Šiek tiek net ramiau pasidarė, kad turbūt pavyks viską susitvarkyti ir bendradarbių neužkrausiu bereikalingu darbu. Nors ką čia užkraut, kai niekas daugiau, išskyrus mane, mūsų įstaigoj nešneka prancūziškai...

2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

Murkio nuotaika

Don't luck at me, don't...
"Nu čia mes taip praeinam, praeinam, niekas nemato..."

Food!!!
"Blemba, kur mano maistas??? Maisto noriu, pieno, pieno gi noriu..."

Yeah, right
"Mhm, joa, sotus jau, hmmm" :)