2009 m. vasario 27 d., penktadienis

Penktadienio daina #6

Pagalvota šiandien duoti šiokio tokio enerdžaizerio. Kas buvo pernykštėse Roko naktyse, tas gal ir prisimena tokius danus Volbeat. Buvo tikrai labai neblogas pasirodymas. Man labiausiai patiko pasportavęs ir tvarkingai susišukavęs beigi tatuiruotas vokalistas :p Kažkiek primena Metallicą, bet anyway, visi jie danai, tad įkvėpimo šaltinis neabejotinas. Taigi šiandien jums duodu vieną ir man labiausiai patinkančių jų muzikinių kūrinių, tai va šitas. Kažkaip man pasirodė klipas, ar ne klipas, nelabai estetiškas, bet tikiuosi energijos duos :)
\

O beje, vakar buvom filme Valkirija. Na, galiu pasakyti, kad man patiko vidutiniškai. Bet labiausiai gal patiko ta nelaiminga pabaiga. Nedaug yra tokių filmų.
O vėliau dar gi nuėjom paveizėti U2 3D koncerto. Ojėėėė, kiek buvo gerų emocijų, kad dar net šiandien šypsena nedingsta nuo veido :) Iš tikrųjų be galo buvo smagu pajusti Bono visiškai arti savo veido :) Beje, įsitikinau, kad tikrai gerai yra sėdėti pirmoj eilėj centre. Niekas netrukdo tūsintis :p Kažkaip mūsų šutvė reagavo į visas dainas, todėl net nebedrįsom atsisukti atgal, nes dauguma koncertą priėmė kaip kiną ir žiūrėjo jį labai susirūpinę :)
Jei dar rodys koncertų 3D, būtinai reikės nueiti. O gal net nueisime pažiūrėti animacinių filmų.
O vat kaip per tą 3D seansą reikia atrodyti :)
3D
Čia reikia žiūrėti bendrą nuotaiką, o ne kokybę... :)
P.S.: aš esu kairėj. Che, gera maskuotė. :)
Gero visiems penktadienio.

2009 m. vasario 24 d., antradienis

Nuotykiai internete ir ne tik

Šiandien susimoviau, nes nemokėjau nupirkti bilietų www.forumcinemas.lt svetainėj... :/
Buvo baisiai skubu, nes bilietų į šio ketvirtadienio seansus nebedaug likę, nes bilietai po aštuonis litus... Nieko nesusigaudžiau iš tikrųjų, kodėl, kaip jau paskui nukeliavau su patarėjų pagalbą iki tos vietos, kur galima pasirinkti vietas, man neleidžia pasiimti norimų vietų. Na, man parenka vienas vietas, o kaip sako, galima pasirinkti ir kitas laisvas, klikinan pele. Cha, moku aš klikinti pele, tik kad man vis tiek nepažymėjo mano norimų vietų. Turbūt man šiandien nebuvo lemta tų bilietų nusipirkti, tad vienas gelbėtojas visą darbą ir padarė už mane, todėl į kiną ketvirtadienį nueisim. Žiūrėsim Valkiriją ir U2 3D koncertą, vat :p Bet jau ta bilietų pirkimo sistema tai painiai padaryta. Negi neįmanoma ko nors paprasčiau sugalvoti? Juokingiausia, kai neradau mygtuko "pirkti bilietą", nors jau turėjau matyti... Ai, vienužo, susimoviau ir tiek :)
Mane labai nervina, kai aš nemoku ko nors kompu padaryti, na tiesiog biesina. Arba, jei kas nors kompe neveikia, arba jisai lagina. (Keistas koks žodis...) Tada primaigai bile kokių velnių ir visai užsilenkia visos absoliučiai sistemos :D Vat tada ir nebelinksma. Noris paimt ir išmest per langą, bet tada suveikia kažkoks jausmas: "o bral, gi čia ne kompas gal kaltas, mažu mano durnagalvė jau neveikia..."
Norėčiau apie kompus išmanyti nors kiek daugiau... Arba bent jau su programom, kad nesuprantant kokio dalyko, nereikėtų kvietis kompiuteristo ir sakyti: "o kodėl jis man nepadaro stulpelio???" :/
Arba va šiandien suvokiau, kad mano walkmanas Sony Ericsson'as nėra gudrus, nes jis negroja .flac formato muzikinių failų. Nu tikrai negudrus, kodėl negali tokio gero formato groti, a?
Tai tokie dalykai. Šiandien visi valgo blynus, tad sugalvojau šūkį: "Kas šiandien nevalgo blynų, tas lochas" :)

O vakar žiūrėjom laidą per LTV Redakciją. Ją veda toks žurnalistas Rimas Bružas. Ir jis man pasirodė kažkoks nesusitvarkęs, nesiskutęs, apaugęs plaukais kaip maumas.
Sakau broliui:
- Nu bet ir apžėlęs....
Brolis:
- Gal užgėrė?...
:)
Ech, bet gerai namie turėti internetą.
Gerų blynų visiems. Šiandien sako reikia apsiryti, bet aš tai eisiu miegoti. Rytoj turėsiu darbe svečią iš pačio Paryžiaus. Va :)

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Penktadienio daina #5

Koks penktadienis be penktadienio dainos. Šiandien savo skaitytojus norėčiau sudominti viena britų grupe pavadinimu Archive. Be galo nuostabi grupė. Man tai tikrai. Jų neatsibosta klausytis. Jei nebežinai, ką klausytis, klausaisi, Archive. Mašinoj nusibodo visi seni klausomi diskai, klausai Archive. Nori ko nors mielo ir malonaus, klausai Archive. Liūdna ir norisi bliauti, klausais Archive ir t.t. Na, čia mano asmeninė nuomonė ir nebūtina jos paisyti. Bet šiaip bendas tikrai vertas dėmesio su visais savo vokalistais. Taigi, ką radau tokio įdomesnio jutūbėj, tai jų koncertas kažkokiam Prancūzijos atrakcionų parke. Beje, jie dažnai koncertuoja Francėj ir man be galo pavydu dėl to, nes sudalyvauti šios grupės pasirodyme būtų tiesiog fantastiškai saldu. :)
Na, kokybė video šiaip sau, bet nuotaika tikrai nebloga.

Geros dienos visiems.

2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Sapnavau Andrių Mamontovą

... nors jo muzikos kaip ir neklausau paskutiniu metu.
Sapnuoju vat šiąnakt, kad pas mus į biurą atėjo Andrius Mamontovas nuomotis patalpų. (Mes iš tikrųjų turim patalpų, kurias nuomojam). Tai va, stovi Andrius biure, laukia, kada galės direktorė jį priimti. Aš įėjau į biurą kažkokiais reikalais ir kažkodėl su juoda kuprine... O toj vat patalpoj tuntas žmonių laukia kaži ko... Prie kolegės kažkokia lenkė stovi ir aiškina kažką. Kiek aš suprantu lenkų kalbą, jinai aiškina, kad va - nusipirko suknelę ir jinai jai per didelė. Kolegė siūlo įsigyti mažesnio dydžio. Išėjau iš to biuro taip ir nesužinojusi, ar Andrių Mamontovą priėmė direktorė ir, ar jam pavyko išsinuomoti patalpas.
Kompiuteristas liepė pasižiūrėti į sapnininką, ką reiškia sapnuoti Andrių Mamontovą :)

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

Kažkoks absurdas

Aš vėl peršalau... Tad mano racioną papildė imbieras, citrina, česnakai ir dar visokių skanių dalykų :)
Juokingiausia yra valgyti duonos riekę su sviestu, pabarstytą česnaku, ir užsigeriant šviežio imbiero arbata su medum. Man pasirodė skanu.
Šiandien draugė užrodė nesveiką filmuką, tai kikenau ir daužiau kumštuku stalą darbe gerą pusvalandį.

Linksmiausias yra dainininkas. Atkreipkite dėmesį į jo nosį. Argi vilkas neprimena kiaulės?
Ok, kad daugiau nenusišnekėčiau, atiduodu kompą broliui, kuris stumia laiką skaitydamas Panelę ir vis dar galvoja, kad aš skaitau naujienas lryte :p
Nesirkit. Aš irgi, kai pasveiksiu, nebesirgsiu. Gal čia man į sporto klubą kokį užsirašyt? Juk sportas - tai sveikata. Tik reikia surast, kad būtų nelabai brangus ir netoli namų...

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis

Kaip aš buvau Knygų mugėje

Šeštadienį ėjau į knygų mugę. Pasinaudodama blogo privalumu dar ir kompaniją susiradau :)
Šiandien save radau Delfyje :p Trečia nuotrauka. Sėdžiu ant žemės su dryžuotu violetiniu bliuzonu, o man iš dešinės Tamagochi. Kikiki :)
Tai va, sudalyvavom dvejose konferencijose, kur buvo pristatomos knygos. Viena - prisiminimų knyga apie J.Ivanauskaitę ir dar ten filmą apie ją reklamavo, kuris pasirodys vasario 18d. ir vadinasi "Šokis dykumoje". Tas dokumentinis filmas vertas dėmesio.
Kita konferencija - Martyno Starkaus knygos "Šilko kelias" pristatymas. Vat čia pati smagiausia mugės dalis buvo. Tikiu, kad Delfyje ir patys pasiskaitėt kaip ten kas buvo, bet iš tikrųjų ten linksma buvo. Tiesiog man labai patiko tų visų žmonių šiltumas ir paprastumas. Neveltui tik įėjusi į mugę nukoviau dvi knygas :) To paties Starkaus ir dar paėmiau D. Kinderio "Atgal į Afriką". Tos tai jau seniai norėjau, tik kad kai buvau knygyne, man ji pasirodė per brangi... Ir gavau abiejų autorių, o dar ir Vytaro, autografus. Džiaugiausi kaip vaikas, gavęs saldainį didelį :) Na, man iš tikrųjų labai patinka viskas, kas susiję su kelionėmis. O dar kai tos kelionės yra visiškai savarankiškos kaip tie projektai Šilko kelias, Tuk Tuk Indija, ir vat dabar vėl rodo Afrika.Lt per LTV trečiadieniais. Žaviuosi tokiais žmonėmis su iššūkiais. Aš irgi taip norėčiau keliauti. Gal kada ir pakeliausiu. Ką čia gali žinoti?
Daugiau kaip tais ir neturėjau jokių norų kažką įsigyti. Na, gal Beigbederio naujausią romaną. Bet tą galima įsigyti bet kada. Ai, dar radau knygą apie tai, kaip dirbti į savaitę keturias valandas. Ir ten toks prierašas: Neskaitykite šios knygos, jei nenorite mesti darbo. Ar kažkaip panašiai. Hmm, 40 lt dar už tą knygą norėjo.
Taip prasitrynėm toj mugėj keturias valandas. O žmonių daugybė... Ojėj.
Vat kaip lietuviai myli lietuvišką žodį.

2009 m. vasario 14 d., šeštadienis

Valentino diena.. NOT!!!

Ši kičinė šventė man dažniausiai nepatinka. Ir primena vat tai, kas rodoma šiame video :)


Linkiu linksmos Valentino dienos visiems :p
Eisiu pasitūsint, ot!

2009 m. vasario 13 d., penktadienis

Turiu vieną kvietimą į Knygų mugę

Taip išėjo, kad vienas pilietis su manim negali eiti, tad gal kam nors labai reikia?
Galiu padovanoti :)

Penktadienio daina #4

Sveikinu vasario 13 dienos proga, su penktadieniu visus :)
Norėjau duoti paklausyti tokio psichodelinio muzikinio kūrinio, bet kad neradau. Pasistengsiu paieškoti kitam kartui.
Tad šiandien pasiūlymas paklausyti soundtracko iš vieno geriausių vesternų The good, the bad and the ugly (1966). Aš jo nemačiau, bet muzika fantastiška. Neveltui Ennio Morricone ją kūrė gi. Tikrai pasistengsiu tą filmą pažiūrėti, nes labai jau daug kas rekomenduoja.
Tad šis muzikinis kūrinys, kurį rekomenduoju penktadieniui, manau, kaip tik tinka šiandienos nuotaikai. Bent jau man tai tikrai. Ir dabar tokį pokštą papasakosiu apie Clintą Eastwoodą (tikiuosi, kad nepasakojau). Kodėl jis atrodo daug senesnis negu Algimantas Čekuolis, nors jie beveik bendraamžiai? - Ogi todėl, kad Clintas Eastwoodas ilgai buvo kaubojus. :))
Linkiu gero klausymosi. Vaizdo šįkart nebus.

2009 m. vasario 10 d., antradienis

Kai būnu darbe...

Šiandien ir vakar negaliu mąstyti, nes dantys sugalvojo įkrėsti man proto. Todėl nieko čia gudraus neparašysiu, o padalyvausiu dar vienoj blogakcijoj. Vat tokioj, kuri sako "parodyk ką turi ant darbo stalo".
Aš tai praeitą savaitę buvau sugalvojus tokią akciją: "Padovanok Vilmai bilietą į Apocalypticą"... Neveiksminga akcija buvo. Neturiu bilieto. Reikės nusipirkti šią savaitę...

Taigi, o dabar mano darbo vieta yra tokia:
Darbe
Sorry dėl kokybės, mano mobiliakas daugiau neišgali :p
Prie šito stalo praleidžiu nemažai darbo laiko, todėl jis ne visada tvarkingas. Mėgstu, kad viskas būtų po ranka. Dar patinka mielos nesąmonės, kurios linkusios kauptis aplink monitorių :p
Beje, atkreipkite dėmesį, koks tvarkingas mano kolegės darbo stalas priešais :))

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Pro langą nieko nematau

Taigi, daug blogerių dalyvauja akcijoj Vaizdas pro mano langą.
Aš kažką irgi matau pro savo butuko langus. Nieko gero iš tikrųjų. Matomas savižudžių rajonas ir tiek.
Žiemą (pažvelgus pro kambario langą) būna taip:
By the window

O rudenį (pro virtuvės langą) kartais matosi, arba nesimato, taip (čia tik atsikėlus):
By the window
Ir taip praėjus tam laiko tarpui, kol atlikau rytines prausimosi procedūras ir išsiviriau kavos:
By the window

Man patinka vaizdas pro mano langus :)

2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Penktadienio daina #3

Šiandien klausysimės popso :) Indie popso. Ir dar ne bet kieno, o kanadiečių. Yra tokie keistuoliai The Hidden Cameras. Vieną jų albumą esu išklausiusi šimtą milijonų kartų, tai 2006 m. "Awoo". Geras klausalas. Jie patys apie save sako, esą jie groja gay church folk music (vikipedijoj skaičiau) Tai bent šmaikštuoliai :)
Linkiu visiems gero penktadienio.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

Turiu problemą

Į mano kabinetą atkraustė tokią moteriškę. Jinai dirba pusę etato, na prižiūrėtoja - administratorė ir "načalnyk po nikakim delam". Kad ją atkraustė, tai nieko baisaus. Aš kabinete dirbau su penkiais žmonėmis vienu metu ir viskas buvo ok... Na, dabar su 1+o,5+o,5. Tas vienas tai sėdi kabineto antram aukšte ir jau pripratau, kad jau trečias naujas žmogus tose pareigose nuo to laiko, kai aš dirbu. Na, šitas kompiuteristas dar toks vaikas, bet labai pasiduodantis auklėjimui. Kad reikia darbe klausytis Opus3, suprato iš penkto karto, ir po penkto grasinančio karto (pasakymo). Nes, atsiprašau, darbe klausyti Juropyen Hyt reidijo, ne mano nervams...
Tai va, bet dabar ne apie jį.
Ta mano kolegė mane išvarys iš proto savo kalbomis apie nieką... Man visiškai nusišvilpt, kokius jinai remontus darosi ir kiek pinigų jai duoda jos dukros... Vienąkart taip įelektrino, kad liepiau tuoj pat užsičiaupti ir man netrukdyti. Tai visą likusią dienos dalį vaidino įsižeidusią ir išeidama net viso gero nepasakė... Hmm, aš dėl to tikrai pergyvenau, kad įžeidžiau žmogų, nes manau, kad nesu jau tokia konfliktiška... Nu bet blem, man nedaeina, kaip žmogus, jau metuose, nesupranta ar nemato, kad aš iš tikrųjų esu užsiėmusi, kad dirbu, kad tikrai yra problemų didesnių negu ta, kad jos katė jai prišiko ant kilimėlio... Garbės žodis, užknisa... Kaip su tokiais žmonėm bendrauti??? Ir kaip jiems įkalti į galvą, kad jei aš sėdžiu prie kompo, tai reiškia - aš dirbu. Vienu žodžiu. Aš į darbą einu dirbti, o ne dalintis naminėm problemom ir asmeniškais dalykais.
Tai va tiek, išsiliejau :) Kas skaito mano blogą, gal galit pasakyti, kaip su tokiais įkyriais žmonėm (moterimis) bendraujate darbe? Kas mane labiausiai biesina, tai lindimas į asmeninį gyvenimą ir mokymus visokius. Feek... Paskutiniu metu praignoruoju tylėdama ir nieko neatsakydama į jos šnekas :) Tegu kalba sau viena :)

2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Darbiniai juokai

Kartais darbe būna linksma. Na, iš tikrųjų būna linksma.
Kolegė, pavadinkime ją B., pamatė, kad administracijos kabinete ant palangės numirė augalas vazonėlyje, bonsas. Toks japoniškas medelis.
Tai ji ir sako vadybininkei, pavadinkime ją R.:
B.: - Na, numarinot, tai dabar ir laikot kaip grabe...
R.: - A jo, taip taip... Čia mūsų mauzoliejus.
:) Dar juokinga buvo, kad kolegė B. bonsą vadina banzai...

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Kartais pagalvoju apie atsitiktinumus

Praeitą savaitę - penktadienį ir šeštadienį - man skambino dvi moterys.
Penktadienis:
Aš: - Klausau.
Moteris: - Labas Vilma.
A. - Laba diena.
M. - Kaip laikaisi, kaip sekėsi sugrįžti?
A. - Tai kad aš niekur nebuvau išvykus. O su kuo aš kalbu?
M. - Nu čia dabar... Čia Vilma?
A. - Taip, mano vardas Vilma. O kas man skambina?
M. - Taigi, čia aš, Gedimino mama.
A. - :/ ?????? Kokio Gedimino? Kokia jo pavardė? (na, gal ir pažįstu Gediminų, bet ne tiek, kad jų mamos man skambintų)
M. - Nu gražiausia... (ir numeta ragelį man nespėjus paaiškinti, kad galbūt blogai surinko numerį).

Šeštadienis. Randu praleistą nežinomą numerį. Bet ne tas, kur skambino penktadienį. Tas tądien dar kokius penkis kartus skambino, bet neturėjau laiko aiškintis, nes darbe buvo košmaras... Tad perskambinu.
Kita moteris: - O labas.
Aš: Laba diena. Radau praleistą skambutį.
K.m.: - A taip. Skambinau. Žiūrėk, Vilma, žinau, kad šiandien važiuosit pro šalį, tai užsukit pas mus.
A.: - O su kuo aš kalbu? (pakankamai šmaikštus klausimas, kai aš pati skambinu tam žmogui).
K.m.: - O tai čia ne Vilma?
A.: - Na, taip, mano toks vardas. Ir man atrodo, čia didelis atsitiktinumas, nes aš niekur nesiruošiu važiuoti.
K.m.: - O tai, nepažįsti manęs?
A.: - Ne, o kas jūs esat?
K.m.: Balsienė.
A.: ????
A.: Na, nepažįstu aš jokios Balsienės. Jūs pasitikrinkit numerį, nes man jau antra diena skambina moterys ir ieško Vilmos, o kas keista, kad aš pati esu tokiu vardu.
K.m.: - A, aišku. Tai atleiskit.
A.: - Tai nieko tokio. Geros dienos.
K.m.: - Viso gero.

Dar juokas be šių skambučių, kad aš jau treti metai dirbu įmonėje UAB ......... - Vilma :))) Kartais tuo pasinaudoju. Daug kas galvoja, kad čia mano asmeninė firmelė :D Tiesiog kūl.
Tie atsitiktinumai...