2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Seni metai bėga į naujus

Cha, labai jau populiaru metų pabaigoj sudaryt metų topą ir susirašyt savo pasižadėjimus. Pasižadėjimų neberašysiu, nes praktiškai tik koks 60% išeina įvykdyti.

Pamėginsiu sudėlioti viską į vietas, ką nuveikiau ir kas buvo nuveikta aplink mane :)

Metų įvykis: Adelės ir Vygando vestuvės Degėsių kaime.
Metų koncertas: Theodor Bastard Mulen Ruže.
Metų metalo koncertas: Tėvynei 2009.
Metų renginys: Mėnuo Juodaragis 2009.
Metų albumas: Muse "The Resistance".
Metų daina: Starsailor "Tell me is not over"
Metų kultūrinis atradimas: Nacionalinė dailės galerija.
Metų susitikimo vieta: pieva prie Balto tilto.
Metų nauja vieta: Banzai.
Metų kelionė: Slovakija ir kalnų ėmimas per karštį.
Metų frazė: "mne dva led" (brolis prašė slovako dviejų porcijų ledų).
Metų idėja: jei šefas nekelia atlyginimo, pasakyk, kad visiems įmonėje praneši, jog tau atlyginimą jau padidino.
Metų kino filmas: Q. Tarantino "Inglourious Basterds".
Metų knyga: Jean-Christophe Grangé "Juodoji linija".
Metų pažintis: Tadas Vidmantas.
Metų blogeriai: tie, kurie dalyvavo mini meet'e ir tebedalyvauja Protų kovose ir dar Rokas.
Metų kadras: Jeronimo Miliaus koncertas.

Linkiu visies gerų naujų metų ir kad jie tikrai būtų geresni :)

O ko tikiuosi aš iš kitų metų? Daugiau muzikos festivalių, daugiau vasaros atostogų, tokių pat šiltų ir gerų draugų, įsimylėti ir nesirgti gripu.

2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

Dakar Paris - blogas, apie keliones po Afrikos žemyną

Šiandien žioplinėjau internetinėj ervėj ir skaitinėjau lemonde.fr. Kartais užsuku pasiskaitinėti straipsnių, anot neužmirščiau ir prisiminčiau išmoktus dalykus prancūziškai. Ir netyčia aptikau vieną blogą, kuris mane labai sudomino. Tai rašytojo ir žurnalisto Pierre Cherruau blogas apie keliones. Šis žmogus, kaip pasidomėjau, vis paruošia reportažų apie Afrikos žemyną ir jo valstybes. Beje, yra išleidęs krūvą knygų...
Pusę dienos aiškinaus, kuo skiriasi prancūzų "pastis" (anyžinis likeris), ouzo (graikiška anyžių degtinė), sambuka (italų anyžių likeris), rakė (būna iš vynuogių). Oj, ginčų buvo, bet vis tiek ne viskas man aišku. Ai, ir tegu. Nemėgstu aš anyžių. O tas susidomėjimas kilo perskaičius vat šitą straipsnį http://dakarparis.blog.lemonde.fr/2009/12/29/dakar-adieux-a-locean-arroses-au-pastis-de-thies/, kurio vertimą pateikiu žemiau.

Dakaras - Tieso anyžių likeriu dvelkiantys atsisveikinimai su vandenynu.


Įsukame į pagrindinį kelią. Priešais mus iškyla didžiulis prekybos centras, kuris atrodo iš tiesų vaiduokliškai: langai išdaužyti, visur kabo voratinkliai. Visa atrodo apleista, bet ne taip blogai kaip atrodė. Spingsi viena lempa. Vienerios durys atviros. Jos veda į erdvų angarą, kuris atrodo tarsi pobūvių salė. Tolėliau - prekystalis, o prie jo du vidutinio amžiaus vyriškiai, kažką gurkšnojantys iš mažų stiklinaičių. Jie skystį pilsto iš plastikinio butelio, ant kurio užrašyta "Pastis de Marseille" (Marselio anyžių likeris). Apžiūrinėju nedidelius butelius. Ir še tau - "Marselio anyžių likeris" pagamintas Tieso mieste, kuris randasi 70 km nuo Dakaro.
Jie klausosi 60ųjų - 80ųjų metų senegaliečių muzikos. Skamba "Orchestra Baobab" - be galo populiari grupė Senegale bei pirmieji Youssou N'dour "gabalai". Rodos, net anyžių likeris taip nepradžiugina aplinkos...
Senegale mažai vartojama alkoholinių gėrimų. 90 % šalies gyventojų sudaro musulmonai. Stipriųjų alkohlinių gėrimų gamintojai išlieka kuklūs, nors šalyje nėra drauždiamas alkoholio vartojimas.
Aš laukiu, kol sumažės keliuose kamščiai, kad galėtume išvažiuoti iš Barni (Bargny miestelis Thiès (Tieso) regione). Grižtame nakvoti į Dakarą. Nusprendžiu pamėginti. Kamščiai tokie, kad taksi turi važiuoti neasfaltuota kelio dalimi, kad nors šiek tiek pasistumtų į priekį.
Mums reikia važiuoti aplinkiniais keliais. Bet keliai taip užgrūsti, kad automobiliai juda lėčiau nei pėstieji. Barni - tankiai apgyvendintas žvejų miestelis, kuris labai greitai plėtėsi. Jis tapo vienu iš didžiausiu vairuotojų košmarų Senegale. Gal man reikėjo pasiduoti anyžinio likerio vilionei ir likti prie baro bei laukti nakties, kol automobilių kamščiai sumažės? Bet tai gali užtrukti iki pirmos valandos nakties... Būčiau turėjęs likti žymiai ilgiau.
Vietiniai, kurie svaiginasi Tieso anyžių likeriu, man maloniai siūlė jo paragauti. Bet jausdamas, kad neturiu noro sudaryti jiems gero įspūdžio, tiesiog atsisakiau. Aš stengiuosi išvengti dar vieno vietinio malonumo - Touba kavos, kuri priverčia širdį plakti beprotišku ritmu. Jos dar paragausiu kelyje, o vėliau ateis laikas ir anyžių likeriui. Teks laukti vasaros Marselyje.
Nigerijoje, Ibų šalyje, aš pamėgau "ožkos galvą" (nacionalinį patiekalą). Bet dabar aš privalau jaustis puikiai ir tikrai ne laikas susirgti. Man reikia daug nuvažiuoti. Laukia ilgas kelias.

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Sulaukėm švenčių. Su tuo ir sveikinu.

Ojoj, kaip mes vakar ekstremaliai važiavom namo. Autostrada apsnigta, nevalyta, sninga (o Vilniuj visą dieną lijo, tai gatvės kaip per gerą potvynį), slidoka, gubruotas kelias ir taip norisi namo, o velkamės 80 km/h geriausiu atveju. Lenkti net neapsimoka, o ypač Via Balticoj, kur visos fūros gražiai išsirikiavusios. O kai įsukom į keliuką jau link kaimo, tai kelis kartus žaibavo. Baisu darėsi. Bet paskui kažkaip susipratom, kad galėjo elektros laidai kibirkščiuoti. Bet grįžom ir radom tamsą, nes kaime dingusi elektra. Į kiemą tiesiogine ta žodžio prasme nėrėm :) Sniego tai iki kelių :) Todėl šiandien pagaminom sniego senį besmegenį, nes slidinėti nebuvo labai palanku.
Merry Christmas :)
Ir iš karto pasijuto šventinė nuotaiką. Pasipuošėm eglutę ir jau spėjom Kūčių vakarienėj sudalyvaut. Krizės kaip nebūta :) Palinkėjau sau geresnio darbo ir kad kitais metais prie Kūčių stalo būtų daugiau suaugusių vyriškos lyties asmenų :)
Tai va, o pas mus šiaurėj tai žinokit, labai normaliai prisnigo.
Snowy day
Pūkis, panašu, sniegu irgi džiaugiasi, tik nenori lipti į pusnis, tad vaikšto pramintais takeliais, arba šokinėja į išmintas pėdas, kol normaliai nebuvom nusivalę kiemo.
Miau

Todėl visus savo blogo skaitytojus, draugus ir dar kitus žmones labai noriu pasveikinti šv. Kalėdų proga, palinkėdama paprasto sveiko humoro ir optimizmo. Visos krizės vis tiek kada nors praeina.
Linksmų, šiltų, ramių ir draugiškų Kalėdų.
Snowy day

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Prancūzų Styvenas Kingas

Prisipažįstu - neskaičiau nė vienos Styveno Kingo knygos :)
Bet užtat skaitau prancūzų autoriaus Jean-Christophe Grangé, tituluojamo "prancūzų Styvenu Kingu", romanus. Jų yra išleista 3 lietuvių kalba (tikiuosi, kad bus išverstos ir kitos knygos). Originalo kalba nesiseka gauti, nebent pirkti internetu, kas manęs visiškai nedžiugina.
Perskaičiau kažkada seniai "Purpurines upes". Šis romanas yra ekranizuotas. Ir užsikabliavau. Romanas-detektyvas (kriminalinis/mistinis trileris - oj kiek daug galima apibūdinti)taip įtraukė, kad perskaičiau vos ne vienu ypu per pora dienų. Jau taip užburia ir taip netikėtai vystosi įvykiai... Todėl, tas susižavėjimas ir nepraėjo, ir teko progos įsigyti dar du romanus, kurie tobulai išversti. Tikrai tobulai, aš taip nesugalvočiau :)
Tai va, viskas ir prasidėjo nuo to. Kitą perskaičiau prieš gerą mėnesį "Akmenų sinodas". Šiame skaitinyje man labai patiko kuriamas moters personažas: tokia paprasta, bet kartu labai drąsi ir pasirengusi bet kokiems iššūkiams moteris. Žavu. Šita knyga gal mažiau patiko, nes rašo apie tokius keistus daiktus, kaip pvz. tokamakas. Bet šiaip irgi viskas keistai ten vystosi. Nepasakosiu siužetų, nes daug įdomiau skaityti knygas, kad ne viską žinai, kas, su kuo, apie ką ir kodėl.
O va paskutinis skaitalas "Juodoji linija". Seniai buvau ją nusipirkus, bet vis rankos nedaėjo :)) Tai vakar damušiau... Uoj... Labai geras trileris, labai geras skaitalas. Ir baigėsi totaliai ne taip, kaip galvojau. Šitas rašytojas visąlaik pritrenkia netikėtumu. Niekad nebuvo taip, kaip aš maniau, kad bus. Ir labai veža visi kriminaliniai įvykiai beigi žmogžudysčių vykdymo detalės. Nu super, ypač, kai dar fantazijos turi, tai dar prisikūri visokių nebūtų dalykų.
Visas knygas nusipirkau knygų mugėj, tai kainavo šiek tiek pigiau. Dabar labai laukiu ir vis pasitikrinu, gal jau išleista nauja knygelė. Jei kas pastebėsit, praneškit apie Žaną-Kristofą Granžė.

2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

Jau Nauji metai?

TAIP!!! - tarė Barsas, pakeldamas sklidiną taurę putojančio šampano :)
Celebrating New Year

2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

New Zealand: pieva su krūmais

New Zealand
Dievinu šias spalvas. Jokio šalčio ir jokio sniego.

New Zealand, South island, Nacionalinis parkas :p

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Kada paskutinįkart buvote operoje?

Vakar vargais negalais patekau į operą po daugiau nei šimto metų :)
Žiūrėjom "Rigoletą".
Kadangi operhauzas nebuvo mano lankomiausių objektų sąraše, tai visai smagu buvo paspoksoti į kandeliabrus, kurie nedegė... Ragavau karšto šokolado. Kokia opera be jo.
Tada pažioplinėjau žiūrėdama į damų apdarus. Iš tikrųjų, tai galima ten pamatyti nuo turisto aprangos iki veidrodėliais žėrinčių švarkelių. Kai kas labai kelia juoką, bet kaip kas supranta, taip tas ir puošiasi.
O dabar keletas žodžių apie pačią operą. Bilietus gavom "grimerinėj": parteryje pačiam gale. Bet nenorėjom ten visiškai sėdėti ir pamatę tuščias vietas jomis ir pasinaudojom. O opera man patiko. Vieną iš solistų tai buvau mačiusi pernai metais Triumfo arkoj - Vaidą Vyšniauską. Labai įdomu buvo jį matyti veiksme. Kas labiausiai sužavėjo tai dekoracijos. O ar žinojote, kad operoje naudojamos video projekcijos? Ir jos "Rigolete" buvo tokios pseudo avangardinės, kad negalėjau patikėti, jog galima suderinti tokius skirtingus dalykus. Apie siužetą nepasakosiu, kiekvienas gali rasti virtualioj erdvėj, bet buvo visko: meilės, keršto, neapykantos, pasipūtimo ir blogio. Ir visa tai įvilkta geru garsu, puikiu orkestro darbu bei solistų atsidavimu. Buvo gerai. Manau, nueisiu į operą ne po belenkiek laiko, o turbūt kad greičiau, nes drįstu pripažinti, kad tai tikrai įdomu.
Turbūt visi žino šitą kūrinėlį, bet niekas net nepagalvojo, kad tai iš Verdžio operos "Rigoletas". Paklausyti galima čia.

Penktadienio daina #43

Cheche, tuoj bus šventės ir aš netrukus papasakosiu kaip ir kas įvyko per tą laiką. kai čia nieko nesigavo parašyti. Persikrausčiau į naują kabinetą darbe, tai dabar šiek tiek kitaip organizuojamas darbas. Iš tikro, tai labai nenorėjau persikraustyt, bet dabar džiaugiuosi, nes viena įkyri kolegė nebekvaršina galvos savo buitinėm-asmeninėm temom, o čia viskas kažkaip kitaip.
Tai ta prieššventine proga, pseudo pankiškas filmukas šiandien užpildys penktadienio rubriką.

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Penktadienio daina #42

Atrodo, kad jau pasveikau. Vee, kaip buvo neįdomu.
Šiandien yra penktadienis ir šiandien vėl klausomės nepakartojamų ir fantastiškų kūrinių.
Antra mėgstamiausia grupė. Naujas albumas. Naujas gabalas.

Gero klausymosi.
O aš šiandien eisiu panaktinėti. Bus 12-oji frankofoniškų trumpametražių filmų naktis. Suskaičiavau, kad man tai bus 6-oji tokia. Nė vienais metais nepraleidau, kai atsikrausčiau į Vilnių. Tai tapo tiesiog tradicija ir vat brolis irgi jau tapęs fanu. Tikiuosi, kad bus įdomu, juokinga ir kad naktis neprailgs.

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Apie PVM

Šiandien susidūriau su įdomiu dalyku.
Sužinojau kad yra kažkoks skirtumas tarp "taikomas nulinis PVM" ir "nėra taikomas PVM". Nesuprantu skirtumo.
Bičiulis man labai smagiai paaiškino: "čia panašiai kaip skirtumas tarp "jus apmėtė arkliašūdžiais, bet nepataikė" ir "jūsų neapmėtė arkliašūdžiais apskritai".
O visa esmė tame, kad man reikia pateikti komplikuotą sąskaitą apmokėjimui prancūzams ir kaip jiems paaiškint? Gal tą sąmojį išverst į prancūzų kalbą? :)