2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Paradoksas

Alkoholis per TV reklamuojamas tada, kai jo negalima įsigyti.

Vakar užsinorėjom kažko, pavadinimu Bulbaš. Įtarėm, jog tai baltarusiška degtinė :)

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Penktadienio daina #78

Man - frankofonijos laikotarpis :))
Dar vienas puikus kūrinis iš paukščių kalbos šalies. Dievinu tuos atlikėjus, kuriuos gali suprasti ir kurie labai taisyklingai taria žodžius bei gali juos aiškiais suprasti šimtu procentų.
Romantiški rokeriai - Dionysos.

2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Apie Tamsos citadelę

Lietuviai po Sovietų Sąjungos žlugimo nebuvo jau tokie atsilikę kaip visiems atrodo :)
Vakar sužinojau, kad 1994 metais buvo kuriama laida apie metalo muziką, kurią transliavo Tele3. Tas atradimas labai džiuginantis. Vat pamatai esamą seimo narį bešėliojantį, arba visiškai neatpažįstamą Ugnių Liogę. Kai jie šitaip siautėjo, aš net nežinojau, kas yra rokas ar metalas :D

Štai jums šiek tiek eksliuzyvinių kadrų :) Lietuvoj tuo metu jau buvo "dėč metal" besiformuojanti kultūra. Ir kas norėjo, tas galėjo daug visokių įdomių žinių gaut beigi kratyt galvas pagal sunkiąją muziką :D

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Rudė ieško namų

Dovanojame kartu su 2 mažais šuniukais
Čia yra mama Rudė. Atklydo pas mus į darbą Žirmūnuose prieš gerus du mėnesius ir atsivedė 5 šuniukus. Dabar turim Rudę ir 2 šuniukus. Liko mergytės.
Labai ieškom šuniukams ir Rudei namų, nes orai tuoj atšals ir jie neturės kur gyventi.
Rudė labai graži, tvarkinga kalytė. Loja ant vyrų :) Kaip darbuotojos sakė, tinka vienišai moteriai :D Čia, aišku, juokai, bet kalytė tikrai labai smagi ir miela. Rytoj nupirksiu priemonių nuo blusų, tai šuo bus be jų. Dabar garantuoju, kad ji jų turi.
2 maži šuniukai labai panašūs į mamą. Dideli neaugs, nes ir mama nėra didelė. Kadangi jie bėgioja po pievą už tvoros, tai man niekaip nepavyksta jų nufotografuoti. Bet šuniukai jau pakankamai paaugę, kad galėtų valgyti šuniukų maistą.
Taigi, jei kas susidomėjot, rašykit man vilmav55@gmail.com
Labai norėtųsi rasti šiems vargšeliams namus, nes teks kažkur padėti, o į prieglaudą nežinau, kurią atiduoti, kad šuniukai tikrai gyventų...

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Klausimas apie traumas

Labai nemėgstu pas daktarus vaikščioti, čia tai faktas...
Vasarą buvau stipriai, labai stipriai sumušusi dešinę plaštaką ties nykščiu. Rentgenas jokių pakitimų nerodė. Nelūžo. Tai daktarė išrašė tepalo ir tvarsčių. Viskas lyg ir sugijo, bet vis tiek skaudėjo per sąnarį, tai vargais negalais, kol prisikapsčiau iki traumatologo (vasaros darbai ir laiko nebuvimas, tada daktarų atostogos...?), šią savaitę praėjau mikrobangų kursą, liaudiškai - šildymus. Ir dabar man klausimas, tas sąnarys kaip ir nebeskauda, bet dar nėra super duper gerai, jaučiasi toks tempimas. Tai kada pasireiškia tas gerumo jausmas? Pamiršau to paklausti fizioterapeutės. Liepė dar kurį laiką tepti Perskindol tepalu. Nepakenks...
Žiauriai tikiuosi, kad viskas po savaitės bus gerai, nes daugiau neišmanau, ką dar galima padaryti, nes daktarėms vėl reikės kažką galvoti :)

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Penktadienio daina #77

Šalta, sninga, vėjuota.
O kas man? :) Geriu kavą ir klausaus musique française :) Dar 10 min... Kol kava baigsis :)


Nesušalkit :)

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Pasnigo

Šiandien yra spalio penkiolikta ir pirmąkart pamačiau sniegelio, kuris vis dar laikosi :)
Šiek tiek sniegelio
Ir čia:
Pirmąkart pasnigo
Tai vat, ruduo baigiasi ir prasidės žiema, nors vienas mano bičiulis jau laukia vasaros :)) Gi žiema dar nepraėjo :p
P.S.: čia specialiai Arbušiui. Jis netiki, kad snigo :))

Avietės

Avietės
Ko gero, paskutinės šiais metais. Tik nuskyniau ir pradėjo snigti :) Įdomu.

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

Penktadienio daina #76

Kad jums visiems penktadienis būtų linksmesnis, siunčiu išankstinę penktadieninę dainą.
Radau šią grupę besiknaisiodama po shoegaze muzikos stilių :) Miela.

Gero ir šviesaus penktadienio. O man beveik paskutinės geros atostogų dienos :)

2010 m. spalio 12 d., antradienis

Rudeninė laumės juosta

Rainbow
Va ką šiandien popiet išvydau :)

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Penktadienio daina #75

Vat ką daro atostogos. Tik prisėdusi prie kompiuterio suvokiau, kad šiandien penktadienis :) O jis dar nesibaigė, tad penktadienio daina dar telpa.
Šiandien grupė iš varliaėdžių šalies (France).
Aš jų paskutiniu metu neatsiklausau... Labai įdomus projektas.

Linkėjimai :)

Siestos obuolių pyragėlis

My apple pie. Little :)
Toks mažiukas gavos :)

Tokiam reikia:
kokių 8 didelių obuolių ir 2 nedidelių (šiandieniniam pyragui teko 2 kriaušės. Tiesiog radau sode:). Juos nulupam supjaustom ir suberiam į skardą pabarstytą džiūvėsėliais ir manų kruopom. Obuoliukus gausiai apibarstom cinamonu. Užtarkuojam labai nedaug sviesto. Pagal skonį.
Tešlai reikia: 6 kiaušinių, 3 stiklinių cukraus, kokių 4 didelių šaukštų grietinės. Viską išplakti labai labai gerai. Tada į šią masę suberti 4 stiklines miltų ir 3 šaukštelius kepimo miltelių. Viską vėl gerai išmakaluoti, kol pasidarys vientisa masė. Visą šią tešlą kruopščiai užpilti ant paruoštų obuoliukų. Pašauti į orkaitę 40 min. 200 laipsnių karščio. Ir viskas. Pats paprasčiausias obuolių pyragas. Kilo mintis ant viršaus aviečių šviežių uždėt, bet gal kitą kartą, nes dar nelabai prinoko :)
Skaniausias dar šiltas ir su pienuku arba tikrų mėtų arbata:)
Linkiu visiems skanaus.

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Šiltos rudens dienos...

...labiausiai patinka katinams :)
Sunny cat day
Smagu džiaugtis rudeniu.

Buvau krašto muziejuj

Šiandien iki apsilankymo pas dantukų fėjiną, turėjau šiek tiek laiko ir užėjau į labai labai atsinaujinusį Pasvalio krašto muziejų.
Itin maloniai nuteikė visa atmosfera. Bilieto kaina suaugusiam - 2 litai... Praleidau gal kokią pusantros valandos ir įdomių dalykų man pripasakojo netikėtai pasirodžiusi muziejaus darbuotoja. Tikrai taip nebūčiau susiradusi pati :) Didelė pagarba... Be įvairiausių eksponatų ekspozicijos, ten dar vyksta visokios parodos. Šį mėnesį veikia jaunųjų fotografų paroda.(Man taip atrodė, kad ten jaunųjų:)
Taigi, surinkti visokiausi rakandai iš įvairių Pasvalio rajono pakampių. Pasakojo, kad pradžioj, kol muziejus kūrėsi, eksponatus mielai dovanojo žmonės. Paskui, kai jau muziejus prakuto, imta reikalauti pinigėlių už naujus... Kai kurie daiktai yra laikinai pasiskolinti.
Labiausiai tai nustebino muziejaus kompiuterizavimas. Yra keletas ekranų, kur galima pavartyti smegduobių nuotraukas, kurios užfiksuotos mūsų krašte. Galima nuosekliai stebėti žemėlapyje ir kituose paveikslėliuose smegduobių susidarymo schemą. Labiausiai patiko, kad atidarius sienoje įmontuotas dureles, randi tremtinių visokių daiktų ekspoziciją ir tarp jų lyg netyčia įdėtas ekranėlis, kuriame rodomos tremtinių nuotraukos. Šalia jo, fotoaparatas, kuriuo tos nuotraukos užfiksuotos. Genialu! Ir tikiu, kad vaikus tai ypač sudomina. Kaip ir netikėtai maloniai nuteikia smuiko muzika, kuri pasigirsta įmetus pinigėlį į gatvės muzikanto Antanėlio kepurę (stilizuotas gatvės muzikantas - netikras:) Žmonės kalba, kad toks vaikas tikrai grodavo Pasvalio pagrindinėj aikštėj. Ir dar sužinojau, kad Pasvaly šaligatviai buvo ne tik išgrįsti, bet ir padengti medinėm lentom, kad būtų švariau vaikščioti.
Žodžiu, grįžau pilna įspūdžių. Ir jei važiuosit pro Pasvalį - užsukit ten. Nepasigailėsit.

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Liaudies išmintis byloja

Čia neseniai buvom svečiuose pas senukus, kaimo šviesuolius. Ir bekalbant iškilo klausimas
- O ką reiškia, jei žąsys skrenda labai žemai šį rudenį? Ar bus šalta žiema?
- Nieko nereiškia. Aukštai skristi joms šalta.

:))

2010 m. spalio 5 d., antradienis

Aš irgi noriu dalyvauti. Blogerio deklaracija.

Paskaičiau šiandien Buržujaus rašinėlius, žiū, kažkas vyksta. Nukeliavau į Rokiškį ir radau deklaraciją, tad irgi noriu sudalyvauti.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos


Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis


Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos


Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume


Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Kažkaip viskas labai teisingai surašyta. Cha, ir radau keletą naujų blogų. Pvz. šitas. Naujai prisidėjusių prie deklaracijos skelbimo blogerių sąrašas papildomas pas Rokiškį :)
Labai tikiuosi ką nors pamatyt gyvai, nes patirtis rodo, kad gyvi blogeriai yra labai faini ir dar geresni nei internetiniai :D
Gal kokį stalo žaidimų vakarą su šildančiais gėrimais šaltą rudens vakarą? :))

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Penktadienio daina #74

Oj kaip užmečiau penktadieninę rubrikėlę...
Šiandien trankiau :)

Gero visiems penktadienio. Šiandien dar saulė šildo.

Atostogos

Praėjo vasara, o aš nepaatostogavau.
Bet va, kitas dvi savaites ruošiuosi poilsiui :)

O galvojat, kad seniai berašiau :) Visko labai daug įvyko. Buvau Ferrum Rust. Supratau, kad man šiek tiek labiau patinka death metalas nei blękas.
Daugiau nelabai galiu ką nors pasakoti :) Pažadu per atostogas ką nors įdomaus aprašyti :)